Pinigai yra sunkiai uždirbami, todėl bet koks jų praradimas labai skausmingas, ypač jei nors kartą pinigus pasitaikė prarasti.
Paprastai žmonės yra linkę labiau rizikuoti, kad išvengtų galimų nuostolių. Juk sakoma, jei vogti – tai milijoną, jei pamilti – tai karalių. Tačiau kai kalbame apie pelną – daugelis bus konservatyvesni ir pasitenkins mažesniu pelnu. Kaip toje patarlėje: geriau žvirblis rankoj nei briedis lankoj.
Lošite ar ne?
Tarkime, gavote tūkstantį litų. Toliau galite bandyti laimę: jei išmesite monetą herbu į viršų – laimėsite dar 1000 litų, jei iškris skaičius – viską prarasite. Galite ir atsisakyti mesti monetą, tada gausite dar 500 litų.
Dabar kitas pavyzdys: gavote 2000 litų ir vėl galite bandyti laimę: jei iškris herbas – turėsite atiduoti 1000 litų, jei skaičius – galėsite pasilikti visus 2000 litų. Galite ir atsisakyti – tada turėsite atiduoti 500 litų.
Dažniausiai žmonės pasirenka nelošti pirmuoju atveju ir bandyti laimę antruoju, nes skirtumas tarp nieko ir 500 litų atrodo didesnis nei skirtumas tarp 500 litų ir 1000 litų. Nors racionaliu požiūriu abiem atvejais atsisakę rizikuoti turėtume tą patį rezultatą – 1500 litų. Taigi žmonės neretai pamiršta racionalumą, ir 500 litų vertė priklauso ar bus 500 litų pelnas, ar 500 litų nuostolis. Sakoma, kad prarasto lito vertę gali kompensuoti tik maždaug du uždirbti litai.
Baimė lemia nuostolius
Nuostolių baimė – iš tikrųjų nėra blogas reiškinys. Tie, kas susivilioja dideliu galimu pelnu ir pamiršta galimus nuostolius – pernelyg rizikuoja, kad nebeturės už ką nusipirkti valgyti. Nuostolių baimę galima apibūdinti kaip konservatyvų požiūrį. Tačiau per didelė nuostolių baimė taip pat gali būti nuostolinga… Pavyzdžiui, per didelis jautrumas nuostoliams skatina investuotojų paniką, kai akcijų kainos krenta: „sužeistieji” traukiasi iš rinkos, kad neprarastų dar daugiau.
Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, reikėtų išsiaiškinti, kodėl tos kainos krenta. Jei tai tik laikinas reiškinys, nulemtas labiau psichologinių priežasčių (ką galėjome stebėti praėjusį mėnesį pasaulio akcijų rinkose), tikėtina, kad ši tendencija nėra ilgalaikė – netikslinga nuostolingai parduoti savo investicijas.
Saugumas taip pat kainuoja
Per didelis jautrumas nuostoliams skatina žmones dažniau rinktis mažo, bet fiksuoto pelningumo investicijas nei rizikingesnes, bet pelningesnes. Dviejų-keturių procentų palūkanos už indėlius bankuose atrodo patraukliau, nei neapibrėžta „galimybė” uždirbti kelis kartus daugiau akcijų rinkose. Tačiau, kaip jau rašėme, akcijų rinkos pavojus gali būti kur kas mažesnis už infliacijos pasekmes. Taigi jei ilgalaikiam taupymui renkatės „saugias” finansines priemones, jūsų nuostolių baimė jums daug kainuoja.
Nuostolių išvengti galima
Kaip išvengti nuostolių sukeliamo skausmo? Išvengti arba sumažinti pačius nuostolius. Turime pripažinti: nuostoliams esame jautrūs visi. Tik verta įvertinti, kiek sau „leidžiame prarasti”, paskirstyti arba išskaidyti savo investicijas ir laikytis pasirinkto plano. Neteisinga pamiršti savo investicijas, tačiau ir neverta sekti jų būklės kasdien. Greičiausiai racionaliems sprendimams priimti neturėsite nei informacijos, nei laiko surinkti informaciją, todėl geriausia šį darbą palikti profesionaliems investicijų valdytojams.