Mokslininkai rado galimą raktą gyvybės atsiradimui

Viena svarbių dalykų medžiagos evoliucijoje iš negyvo į gyvą – energija, reikalinga ilgų molekulių sintezei. Visose gyvybės atsiradimo teorijose šitas klausimas pakankamai neišaiškintas. Gali būti, kad neįprasto metabolizmo atradimas padės įminti šią mįslę – mano darbo autoriai Džeims Feri (James Ferri) ir Kristofer Haus (Christopher House) iš Pensilvanijos universiteto (Pennsylvania State University).
Kaip ir eilė kitų senųjų bakterijų, Methanosarcina acetivorans gali sintetinti metaną, kaip žaliavos komponentą naudodama anglies monoksidą. Tačiau amerikiečių mokslininkai atrado, kad šis mikrobas taip pat gali iš smalkių padaryti acetatą (actą).
Feri ir Haus mano, kad bakterijoje Methanosarcina acetivoransesantys esantys fermentai (dažniausiai – kinazės acetatas) turėjo didelę reikšmę hipotetiniame senosios protoląstelės metabolizme. Svarbiausia, kad įvairių cheminių virsmų protoląstelėje metu sintetintųsi adenozintrifosfatas – efektyvi molekulė-energijos nešėja.
Acetatą gaminanti rūšis – tai tiesioginis vieno iš ankstyvųjų mikrobų palikuonis, mano tyrinėtojai, o kinazės acetatas – vienas seniausių žemėje fermentų.
Amerikiečių mokslininkai pabrėžia, kad jų teorija galėtų suvienyti dvi egzistuojančias gyvybės kilmės hipotezes – heterotrofinę ir chemoautrofinę, kurios skiriasi požiūriais į pirmąsias metabolines reakcijas ir, kas labai svarbu, energijos šaltinį jiems (žaibo pirmuoju atveju ir išskirtinai cheminei reakcijai esant geležies sulfidui – antruoju).