Pirmosios darbo paieškos aplaistytos ašaromis

Prieš keletą savaičių Darbo biržos viešai skelbta žinia, neva darbdaviai išskėstomis rankomis laukia per vasarą įsidarbinti norinčių nepilnamečių, pasirodo, tebuvo tik mitas.

Tą savo kailiu patyrė klaipėdiečiai broliai Julius ir Tadas – išėję ieškotis vasarai darbo, namo vaikinai grįžo pilnomis akimis ašarų.

„Taip ir galvojau, kad šitaip bus”, – atsiduso Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė, kuri dar pavasarį inicijavo specialų pasitarimą su Darbo biržos specialistais ir buvo patikinta, kad jokių problemų įsidarbinti nepilnamečiams tikrai nebus.

Tuo tarpu Darbo biržos Jaunimo darbo centro atstovai dabar jau pripažįsta, jog situacija buvo šiek tiek „perspausta” ir realiai paklausa toli gražu neatitinka pasiūlos.

Uniformą – iš algos

Iš Darbo biržos gavę informacijos, kokiose darbovietėse esą pageidaujami nepilnamečiai, broliai Julius ir Tadas tą pačią dieną nuskubėjo pas darbdavius. Tačiau visur jiems buvo pasakyta, kad jie nereikalingi.

„Vaikai grįžo sugniuždyti, nukabinę nosis, pilnomis akimis ašarų. Taupydami pinigus, iš vienos įmonės į kitą kulniavo pėsčiomis, tačiau nieko nepešė. Kam tuomet Darbo birža duoda adresus tokių darboviečių, kurioms nieko nebereikia, kam iš viso meluoja, kad nepilnamečius darbdaviai nori priimti į darbą?” – piktinosi brolių mama Virginija Lisauskienė.

Septynis sūnus auginanti moteris pasakojo, kad vyresnėliai svajojo užsidirbti nors šiek tiek pinigų savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Kadangi 16-metis Julius planuoja mokytis „Ąžuolyno” gimnazijoje, jam reikės nusipirkti ir uniformą – ji jau buvo įtraukta į pirkinių sąrašą, jei pavyktų užsidirbti pirmąją algą. Tačiau pirmosios darbo paieškos taip nuvylė paauglius, kad mamai sunkiai sekėsi juos įkalbėti bandyti eiti į Darbo biržą dar kartą.

Pageidauja vyresnių

Klaipėdos Darbo biržos Jaunimo darbo centro vadovė Daiva Blinstrubienė pripažino, kad tokių nusivylusių vaikų, kaip Julius ir Tadas, kasdien išeina kone po penkiasdešimt.

„Kasdien pas mus plūsta nepilnamečių minios, deja, ne kažin ką tegalime pasiūlyti. Net jei ir duodame adresus, negalime duoti garantijų, kad nepilnametis bus priimtas. Darbdaviai turi teisę rinktis, ką jie priims į darbą”, – apgailestavo D. Blinstrubienė.

D. Blinstrubienės duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet darbdaviai šiek tiek palankiau žiūri į galimybę priimti vasarai dirbti nepilnamečius, tačiau vis tiek daugelis jų pirmenybę teikia 18-mečiams. O į Jaunimo darbo centrą kreipiasi labai daug 14-mečių.

Pagal įstatymus, paaugliai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik 7 darbo valandas ir tik tam tikrus nesunkius darbus. Jaunuoliams nuo 16 iki 18 metų darbų pasiūla kur kas didesnė, jie gali dirbti 8 darbo valandas, tačiau negali dirbti kenksmingo darbo ir naktį.

Pirmenybė – darbuotojų vaikams

„Trūksta kvalifikuotų specialistų, o ne pagalbinių darbininkų”, – sakė „Minijos baldų” direktorius Aleksandras Jakovlevas, paklaustas, kodėl darbdaviai nenoriai į darbą priima nepilnamečius.

Klaipėdos pramoninkų asociacijos prezidentas Kęstutis Linkus pabrėžė, kad ne visos įmonės, ypač gamybinės, turi galimybę priimti dirbti nepilnamečius dėl pačių vaikų saugumo.

„Tačiau aš esu labai nustebęs, kad egzistuoja tokia problema. Aš atvirkščiai maniau, kad daugelis darbdavių naudojasi galimybe vasarą įdarbinti nepilnamečius ir išleisti savo darbuotojus paatostogauti. Kai pats vadovavau gamybinei bendrovei, dažnai įdarbindavau darbuotojų vaikus – ramiau, kai dirbantį vaiką prižiūri ir jo mama”, – pasakojo K. Linkus.

Bendrovės „Gargždų statyba” direktorius Rimantas Mockus sakė, kad kiekvieną vasarą įdarbina 10-20 nepilnamečių, tačiau didžiąją jų dalį sudaro darbuotojų vaikai ir praktikantai iš profesinių mokyklų.

„Nesikreipiame į jokią Darbo biržą. Vaikai patys mus susiranda. Tik baigiasi mokslo metai – ir užplūsta. Deja, daugeliui turime atsakyti. Šiek tiek padaugėja problemų, kai dirba nepilnamečiai. Pavyzdžiui, mes visus darbuotojus nuvežame į darbo vietą ir parvežame. Kadangi nepilnamečiai gali dirbti mažiau valandų, juos vežioti reikia atskirai”, – patirtimi dalijosi R. Mockus.

Viešieji darbai

Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė apgailestavo iš „Vakarų ekspreso” korespondentų išgirdusi, kad daugelio nepilnamečių viltys įsidarbinti taip ir neišsipildė.

Kadangi į tarnybą pavasarį kreipėsi daug socialiai remtinų šeimų, auginančių paauglius vaikus, ir teiravosi, kaip jiems susirasti darbą, G. Aurylienė gegužės viduryje inicijavo pasitarimą, kurio metu Darbo biržos atstovai ją patikino, kad jokių problemų nėra ir galimybių įsidarbinti nepilnamečiams tikrai daug.

„Jei dabar darbdaviai iš tų vaikų renkasi, kuris tinkamesnis, nereikia net komentuoti, kaip jaučiasi tie, kurių nepriima. Iš žmogiškosios pusės labai liūdna”, – apgailestavo G. Aurylienė.

Tiesa, socialiai remtinų šeimų vaikai turi galimybę per vasarą dirbti viešuosius darbus tose mokyklose, kuriose jie mokosi, arba darželiuose. Darbo biržos užimtumo programų skyriaus Viešųjų darbų konsultantė Sigita Trijonienė sakė, kad dirbti mokyklose už minimalų atlygį jau panoro 100 moksleivių iš socialiai remtinų šeimų.

D. Blinstrubienės žiniomis, pernai Klaipėdoje vasaros metu dirbo net 64 procentai nepilnamečių, tačiau neaišku, kiek jų dirbo nelegaliai, be darbo sutarčių.