Parasparniu – laisvas kaip paukštis

Lietuvoje vis populiaresni būdai ekstremaliai praleisti laisvalaikį. Vienas iš jų – paskraidyti parasparniais. Šios sporto šakos atstovai sako, kad vis daugiau žmonių susigundo pomėgiu atitrūkti nuo žemės ir pasijusti tarsi paukščiai.

Vieniems parasparniai – būdas praleisti laisvalaikį, kitiems – sportas, tretiems darbas, dar kitiems – tiesiog toks gyvenimas.

Painioja su parašiutizmu

Skraidymo mokyklos „Arcus” savininkas ir instruktorius Jevgenijus Blocha sako, kad parasparnių sportas yra labai įvairiapusis. Daug žmonių jame randa tai, ko jiems trūksta gyvenime: nuotykių, fizinių pratimų, emocinės iškrovos, adrenalino dozę. Kaip sako pamėgusieji parasparnius, tai galimybė pabalnoti šiltą orą ar vėją ir skrieti lyg sakalams. Ir vis dėlto, kas gi tas parasparnis?

„Dažnas žmogus šį sportą painioja su parašiutizmu. Mat nepatyrusiai akiai parašiutas ir parasparnis iš išorės yra labai panašūs. Tačiau šiuo panašumu viskas ir baigiasi. Parašiuto paskirtis – iššokus iš lėktuvo greitai bei saugiai nusileisti ant žemės, o parasparnio – pakilus nuo žemės ar kalno šlaito kilti aukštyn ir skristi tolyn. Taigi parasparnių sportas artimesnis skraidyklių ir sklandytuvų sportui”, – aiškina profesionalus pilotas Blocha.

Be motoro

Parasparnis – tai lengvas nešiojamasis sklandytuvas, neturintis standžios struktūros, sudarytas iš lengvos medžiagos ir stropų (plonų virvelių). Jis naudojamas sklandyti aukštyn kylančiais šilto oro srautais taip, kaip tai daro sklandytuvai arba skraidyklės. Tačiau gali kilti klausimas – o kaip parasparniai skraido? Juk jie dažniausiai neturi nieko, kas leistų kilti patiems. Atsakymas į šį klausimą labai paprastas – kam naudoti specialią techniką, jei oras aplink mus yra nevienodas ir judrus. Jis juda ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai – tai saulės sušildytas srautas ant kalno šlaito, aukštyn nukreipiamas vėjo. Vienas iš parasparnininkų meistriškumo rodiklių yra gebėjimas pabalnoti šiuos srautus, kilti su jais aukštyn, nenaudojant jokių papildomų priemonių.

Tiesa, pakilti į orą galima ne tik nuo kalvos šlaito, bet ir lygumose, naudojant specialų įrenginį – išvilktuvą. Ir būtent tą akimirką, kai pajunti, kad tave aukštyn neša oras, kai matai greta skrendantį paukštį, supranti, ką reiškia sena sparnuota frazė – „laisvas kaip paukštis”.

Išmokti gali kiekvienas

Esant palankioms oro sąlygoms, parasparniu galima skraidyti visą dieną nenusileidžiant. Maksimalus parasparnio greitis – 50-60 km/h., o pilotuojant radikaliai pasiekiamas net 120 km/h greitis. Turėdamas minimalų žemėjimo greitį ir nedidelį viražo spindulį parasparnis kildamas aukštyn šiltais oro srautais sugeba aplenkti patį tobuliausią sklandytuvą. Beje, parasparniu galima atlikti įvairius aerobikos triukus: „mirties kilpą”, „statinę”, „kūlverstį pirmyn” ir kitus.

Pasak instruktoriaus Blochos, išmokti savarankiškai valdyti parasparnį galima per 10 užsiėmimų. „Pirmiausia reikia išmokti valdyti sparną ant žemės, kitaip tariant – pabėgioti su juo keletą valandų. Vėliau patyręs instruktorius išmokys ruošti parasparnį skrydžiui, patikimai startuoti ir, laikant sparną virš galvos, manevruoti ant žemės. Jeigu viskas eina kaip per sviestą, pradedančiojo laukia prizas – pirmas savarankiškas skrydis. Ir netgi ne vienas, o du: bandomasis skrydis nedideliame aukštyje ir visavertis, 300-400 metrų aukštyje. Be to, pirmoji skraidymo patirtis bus patvirtinta specialiu pažymėjimu”, – pasakojo Blocha.

Teorija ir praktika

Norint gauti piloto pažymėjimą, teks tęsti kursus. Per maždaug 10 užsiėmimų naujokai atlieka apie 40 savarankiškų skrydžių, be to, išklauso 18 valandų teorinį kursą (išmoksta aerodinamikos bei meterologijos pagrindus, susipažįsta su oro teise ir skraidymo saugumu). Po apmokymų būsimieji pilotai privalo išlaikyti du egzaminus (žodžiu ir raštu) ir tik tada įgyja piloto pažymėjimą PARA-PRO 3.

Naujokams – dvivietis parasparnis

Pirmą kartą atvykus į aerodromą savarankiškai pilotuoti parasparnio be specialaus pažymėjimo niekas neleis. Pasijusti paukščiu ir iš aukščio pasižvalgyti po Lietuvos vietoves bus galima tik prižiūrint instruktoriui. „Šiuo atveju naujokų paslaugoms skirtas dvivietis parasparnis, dar vadinamas tandemu. Pirmą kartą naujokus skraidiname apie 5-7 minutes 250-350 metrų aukštyje, o esant idealioms skriejimo sąlygoms skraidyti galima ir valandą. Paprasto skrydžio kaina apie 70 litų, aukštuminio arba maršrutinio – 200 litų”, – vardijo skraidymo mokyklos „Arcus” įkūrėjas.

Pasak Blochos, ypač gera skraidyti ramiais vasaros vakarais, prieš pat saulėlydį. Tada galima nesunkiai pakilti ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais iš paukščio skrydžio.

Jei esate šiek tiek romantiški, trokštate nuotykių ir naujų įspūdžių, jums nesvetimas adrenalinas, tada galite drąsiai bandyti tapti Lietuvos parasparnių kompanijos nariu arba tiesiog nenuobodžiai praleisti laisvalaikį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.