„Mažeikių nafta” suvienijo politikus

Sutartims dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo Lenkijos bendrovei „PKN Orlen” pasirašyti – žalia šviesa.

Vakar Lietuvos Seimas pritarė 30,66 procento valstybės valdomų bendrovės akcijų pirkimo ir pardavimo, Akcininkų, Vyriausybės 10 procentų akcijų opciono sutarimų projektams bei 1999 ir 2002 m. sutarčių nutraukimo aktui.

Už įmonės „Mažeikių nafta” akcijų pardavimo sutarčių pagrindines nuostatas balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 7 parlamentarai.

Pirmadienį laikinajam ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui bus suteikti Vyriausybės įgaliojimai kitą savaitę pasirašyti sutartis su Lenkijos bendrove.

Šalies Vyriausybė už parduodamas akcijas gaus 851,829 mln. JAV dolerių (apie 2,3 mlrd. litų).

Pirmumo teise nesinaudos

Praėjusią savaitę „PKN Orlen” pasirašė sutartį su žlungančiu Rusijos naftos koncernu „Jukos” dėl 53,7 proc. „Mažeikių naftos” įsigijimo už 1,492 mlrd. dolerių (maždaug 4 mlrd. litų).

Lietuva kol kas nėra atsisakiusi galimybės pasinaudoti pirmumo teise ir išpirkti šias akcijas.

Kaip „Lietuvos rytui” teigė laikinojo premjero patarėjas Saulius Spėčius, pagal sutartis su „Jukos” koncernas turi pranešti Vyriausybei apie sutartį su „Mažeikių naftos” akcijų pirkėju.

Ją gavus Vyriausybė turi 30 dienų apsispręsti, ar pirkti akcijas.

Tačiau jau dabar aišku, kad Vyriausybė šios teisės atsisakys.

Šalies ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius pranešė, kad yra tik menka galimybė, jog sutartis tarp „Jukos” bei „PKN Orlen” bus anuliuota.

Kaina gali dar didėti

Jei Lenkijos bendrovė su Rusijos koncernu „Jukos” susitartų dėl didesnės kainos už 53,7 procento „Mažeikių naftos” akcijų, Lietuvos Vyriausybės pajamos taip pat išaugtų, nes tiek „Jukos”, tiek Lietuvai už akciją mokama kaina turi būti vienoda.

„Jeigu „Jukos” lenkai sumokės daugiau nei po 3,927 dolerio (10,5 lito) už kiekvieną „Mažeikių naftos” akciją, tada proporcingai daugiau iš lenkų gautų ir Lietuva”, – sakė ūkio viceministas.

Lenkams mokant „Jukos” mažiau, Lietuvai vis tiek bus sumokėta 3,927 dolerio už akciją. Šią kainą už akciją Vyriausybė gautų ir tuo atveju, jeigu likusias 10 proc. „Mažeikių naftos” akcijų pagal opciono sutartį lenkams parduotų praėjus trejiems metams.

Tikimasi, jog sandoris bus baigtas iki šių metų rugsėjo 30 dienos arba vėliausiai iki kitų metų kovo 31-osios, jei iki spalio nepavyktų gauti ES Konkurencijos tarnybos leidimo koncernui „PKN Orlen” įsigyti iki 100 proc. „Mažeikių naftos” akcijų.

Valdžia išsaugos įtaką

Nors ir netekusi daug „Mažeikių naftos” akcijų, valstybė ir toliau galės kištis į jos valdymą.

Vyriausybė galės skirti specialųjį stebėtoją. Jo funkcija bus stebėti įmonės valdybos priimamus sprendimus.

Tuo atveju, jei jie prieštarautų Lietuvos nacionaliniam saugumui arba šalies energetikos saugumo politikai, jis informuos Vyriausybę, kuri turės apsispręsti ir nurodyti „PKN Orlen” užtikrinti to sprendimo atšaukimą.

Pagal Akcininkų sutartį Vyriausybė galės reikalauti, kad lenkai parduotų visas turimas įmonės akcijas, jeigu ji 5 metus iš eilės dirbs nuostolingai, o jos turtas, kurio vertė ne mažesnė kaip 200 mln. dolerių, bus perimtas vykdant galutinį teismo sprendimą.

Be to, Vyriausybė taip pat galės pareikalauti „Orlen” parduoti jai „Mažeikių naftos” akcijas, jei daugiau kaip 50 proc. „Orlen” balsavimo teisę turinčių akcijų įsigytų investuotojas, kuris, valdžios nuomone, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Šalys turės pirmenybę į kiekvienos jų parduodamas „Mažeikių naftos” akcijas, išskyrus atvejį, jei Vyriausybė nuspręstų savo akcijas parduoti viešai.

Vyriausybė turės teisę paskirti vieną iš devynių „Mažeikių naftos” stebėtojų tarybos narių ir vieną iš septynių valdybos narių, kuris turės veto teisę.

Jau raikomas pajamų pyragas

Ministras K.Daukšys teigė, kad už beveik trečdalį „Mažeikių naftos” akcijų gautos lėšos – maždaug 2,3 mlrd. litų – galėtų būti skirtos grąžinti gyventojams nuvertėjusius indėlius, išmokėti kompensacijas už žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, taip pat investicijoms.

„Kaip žmogus ir kaip ministras, pasisakau už tai, kad mes grąžintume vieną kartą tuos įsiskolinimus žmonėms už žemę, už indėlius, kurie tiek metų velkasi, kad žmonės galų gale atgautų tas skolas iš valstybės, nes yra gėda, kad jos neišmokėtos iki šiol”, – Seime ketvirtadienį kalbėjo K.Daukšys.

Jis taip pat pabrėžė, kad dalis gautų pinigų už Mažeikių įmonę būtų skirta investicijoms.

Ministro nuomone, geriausios investicijos būtų į aukštą pridėtinę vertę turinčias įmones: „Būtų galima sukurti tam tikrą draudimo arba rizikos garantijų fondą, kuris remtų tas įmones, kurios atlieka mokslo tiriamuosius darbus, tai būtų gera paskata tokių įmonių plėtrai ir atsiradimui”.