Paskui tekstilės ir avalynės gamintojus į kovą su kinų produkcijos antplūdžiu kyla ir Europos baldžiai. Lietuvos baldininkai sako didelės kiniškų baldų invazijos nejaučiantys.
Europos Komisija jau gavo ES baldų gamintojų prašymą imti taikyti antidempingo muitus iš Kinijos importuojamiems baldams, mat šie gerokai pigesni už pagamintus ES. Nedidelės kiniškų gaminių kainos apsunkina ir kai kurių Lietuvos baldžių gyvenimą, tačiau tokio smūgio, kokį dar visai neseniai gavo šalies tekstilininkai, baldų sektorius nesitiki.
Prasta kokybė
Anot Viktoro Majausko, „Vilniaus baldų” generalinio direktoriaus bei asociacijos „Lietuvos mediena” prezidento, su vietinėje rinkoje pagamintais baldais konkuruoja tik smulkūs iš Kinijos atvežti daiktai – lentynos ir kėdės. „Kinišką taburetę įsigysite už 20 litų, o už lietuvišką mokėsite tris kartus daugiau: mažai kainuojančio gaminio prasta kokybė pirkėjo neatbaido”, – situaciją LŽ apibūdino Majauskas.
Direktoriaus teigimu, dėl kinų invazijos, kuri apsunkina prekybą smulkių baldų gamintojams, didieji gamintojai Lietuvoje gali būti ramūs. Daugelis jų turi parduotuves, kuriose prekiauja savo produkcija, o tikėtis, kad greta pastatytų kiniškus baldus, būtų naivu.
Tačiau ES esama didelių platinimo tinklų, kurie užsiima būtent kiniškų baldų pardavimu. „Kinai okupuoja ES rinką didžiaisiais baldais. Kasmet į ES iš tos šalies įvežama 23 proc. daugiau baldų”, – sakė Majauskas.
Žalą įrodyti sunku
Jau šį rudenį turėtų paaiškėti, ar baldams iš Kinijos bus taikomi antidempingo muitai. Majausko manymu, greičiausiai EK atsakas bus palankus ES baldžiams. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos Užsienio prekybos politikos departamento direktorius Raimundas Karoblis paaiškino, kad išsikovoti antidempingo muitus nėra paprasta: europiečiams reikia sudaryti aljansą, į kurį įeitų bent 25 proc. ES baldų pramonės gamintojų, atlikti tyrimą ir nustatyti, jog ES baldų pramonei daroma labai didelė žala.
Prieš kiniškų prekių invaziją nusiteikę Europos gamintojai teigia, jog itin mažomis kainomis parduoti baldus kinai gali dėl to, kad gamindami juos naudoja nebrangią nepilnamečių darbo jėgą, kenksmingas chemines medžiagas, nors jos kenkia sveikatai, be to, turi valstybės paramą.
Tekstilė kenčia
ES baldžiai viliasi, jog pradėjus produkcijai iš Kinijos taikyti antidempingo priemones palengvės konkurencija. Tačiau statistika rodo ką kita. Jau kuris laikas kiniškai tekstilei taikomi antidempingo muitai iš tos šalies importuojamų tekstilės medžiagų ir dirbinių kiekio nemažina.
Jonas Karčiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas, mano, kad gaminių iš Kinijos importas ir toliau didės. „ES saugikliai neefektyvūs. Bendrija nepakankamai gina savo rinką, nes Kinijoje esama europiečių kapitalo. Tarkim, Danijoje ir Olandijoje tekstilės apimtis sumažėjo, nes jos gamyba perkelta į Kiniją. Taigi ne tik kinai suinteresuoti, kad nebūtų imamasi antidempingo priemonių”, – LŽ komentavo Karčiauskas.
Tačiau, pasak pašnekovo, pradėjus taikyti antidempingo muitus atsivėrė galimybės eksportuoti lietuvišką tekstilę. Karčiauskas spėjo, kad šiemet, lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius ketvirčius, tikėtinas 7 proc. didesnis eksportas.