Šiandien pirmoji kalendorinės vasaros diena. Meteorologai siūlo nespėlioti, kokia bus ta išsiilgtoji vasara. Šiais laikais senolių pranašystėmis pasikliauti nebegalima – didesnę įtaką orų permainoms turi ne gamtos ženklai, bet žmonių veikla.
„Šiandien vasara – tik kalendoriuje. Iki tikrosios dar toli gražu, – PB sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė dr. Audronė Galvonaitė. – Vasara prasideda tik tada, kai praeina paskutinės šalnos. Pirmąjį birželio dešimtadienį šalnų pasitaiko beveik visada, būna jų ir vėliau. Net liepos 15 dieną teko matyti nuo šalnos baltą žemę, bet tai – labai retas reiškinys. Tad tikroji brandi vasara prasideda tik po Joninių. Ir tęsiasi ji maždaug iki rugpjūčio 16 dienos, paskui orai pradeda vėsti, ir vasara traukiasi”.
Liepa – šilčiausia
Visos vasaros prognozių nepateikia net didieji pasaulio meteorologijos centrai. Žinomas tik vienos Rusijos meteorologijos tarnybos pranešimai apie vėsoką ir šlapią vasaros pradžią. „Ilgalaikių prognozių niekas nesiima kurti, jos dažniausiai net penkiasdešimčia procentų nepasitvirtina”, – sako A.Galvonaitė.
Meteorologai numato, kad šių metų birželio temperatūra turėtų būti artima vidutinei daugiametei – 15,4 laipsnio, kritulių kiekis irgi turėtų būti artimas vidutiniam daugiamečiam. „Manau, kaip visada, ir šiemet birželis bus giedriausias, liepa – šilčiausias mėnuo, – sako meteorologė. – Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra 16,5-17,5 laipsnio šilumos. Maksimali – 22,2 laipsnio. Tačiau būna ir 30, ir daugiau laipsnių”.
Ypač karšti liepos mėnesiai Lietuvoje buvo 1989, 2000, 2002 metais. O 1994 metų liepos 30 dieną temperatūra buvo pasiekusi 37,5 laipsnio. Klimatas šiltėja, vasaros darosi šiltesnės, sausos. Tačiau gamta nenuspėjama – štai labai ilgai nelyja, atrodo, prasidėjo didžiulė sausra, tačiau rugpjūty prapliumpa liūtis ir per keturias dienas pasiekiama viso mėnesio kritulių norma.
Galime sulaukti viesulų
A.Galvonaitė mano, kad ir šiemet sulauksime vasarai būdingų reiškinių – lietaus, perkūnijos. „Panevėžio apylinkėse gali susisukti dulkų viesulai ir net pakankamai stiprūs – ir medį išrauti, ir stogą nuplėšti galintys. Tokie reiškiniai praeina kartais net neregistruoti meteorologų, nepasiekę stebėjimo stočių. Galima ir kruša, juk neseniai net gero dubenėlio dydžio, 120 mm, ledo gabaliukai krito iš dangaus”, – prognozuoja A.Galvonaitė.
Vasaros orai nesikeičia, pasak meteorologės, klimato permainos daugiau buvo susijusios su pavasario ir rudens orais. O vasara eina įprastai. „Senolių pranašystėmis dabar jau sunku tikėti. Juk tais laikais, kai buvo kaupiama ilgametė patirtis, žmonės patys gamtos neniokojo. Niekas savo pievų ir namų nedegino – dabar taip elgiamasi vis intensyviau, burzgia traktoriai, automobiliai, deginama žolė, visur didžiulė tarša. Į atmosfera patenkantys suodžiai, dulkės turi įtakos debesims formuotis, iškreipia net sinoptikų prognozes. Daug žalos gamtai ir klimatui padaro patys žmonės, – teigia A.Galvonaitė. – Visos vasaros orus numatyti iš anksto labai sunku. Aišku tik viena – vasara bus. Ir ji bus gera – juk blogų orų nėra. Gali būti tik bloga nuotaika ir netinkama avalynė bei drabužiai”.
Gero derliaus ženklai
O senolių pranašystėmis vis dėlto tikintys žmonės šiemet gali tikėtis gero derliaus. Juk sakoma: šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą. Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai.
Atidžiai stebėjusieji, kokie gamtos reiškiniai vyko gegužę, patys gali spėti, kokia bus vasara. Senolių pranašystės byloja, kad jeigu lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo arba tuo laiku spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara. Gegutės kukavimas kregždei dar neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą. Jeigu vėlai pražydo šermukšniai, o ievos žydėjo gausiai – vasara bus šalta. Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą.