Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės galerijoje visą pusmetį veiks paroda „Rytų šalių dailė iš Algimanto Miškinio kolekcijos”
Kauniečio architekto, akademiko įgyti tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos kūriniai reprezentuoja bene dešimties Azijos kraštų meną. Pirmą kartą viešai rodomus objektus iš akmens ir bronzos, medžio ir stiklo, porceliano ir fajanso kolekcininkas rinko 45 metus.
Ne viskas vienodai vertinga
Nors žiūrovai pagrįstai stebėjosi pernelyg ankšta ekspozicijos sale, kolekcijos savininkas džiaugėsi, kad galerijoje rinkinys sukūrė tokią pat atmosferą, kokia tvyrojusi jo namuose Kaune.
„Įsigyjant daiktą buvo svarbiausia – patinka jis ar ne”, – atrankos kriterijus aiškino kolekcininkas. Jis sakė negalintis garantuoti, ar visi eksponatai autentiški. Tai kada nors turėtų nustatyti Rytų meno specialistai. „Ne viskas vienodai vertinga”, – teigė kolekcininkas. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys čia įtarė profesorių gerokai pasikuklinus. Jo nuomone, Algimanto kolekcija išties unikali, ir kiekvienas muziejus laikytų didžiule garbe priglausti tokią po savo sparnu. „Visi, kas neabejingi Rytams, turėtų ją aplankyti”, – neabejojo vadovas.
Į seifinę salę žengusius žiūrovus pasitinka Tibeto ir Birmos tekstilės darbai. Kairėje žvilgsnį patraukia kiniška dramblio kaulo skulptūrų kolekcija. „Sekama legenda, esą vienas tarpukario Lietuvos diplomatas nusipirko ją Londone”, – pasakojo parodos kuratorius Skaistis Mikulionis. Toliau rodoma veidrodinė tapyba ant stiklo, ji atkeliavusi iš Kinijos. Galima išvysti japonų lako technika puoštą spintelę, albumą. Salės gale medituoja akmeninė Budos skulptūra, sienoje – šilko ritinėlis su ramybėje skendinčia jo graviūra.
Tikriausiai žiūrovams bus įdomu pamatyti seniausius, IV-II a. prieš Kristų, sukurtus objektus – du bronzinius indus. Intriguos ir Persijos vardas – pasakiška miniatiūra ant kriauklės primins kadaise gyvavusią valstybę. Atitokti neleis akmens, medžio raižinių ir drožinių precizika, japonų graviūros, nuostabūs porceliano, fajanso indai ir vazos.
Savo miesto patriotas
Bendraudamas su žiūrovais profesorius tryško patriotizmu savajam miestui – nuolat pabrėždavo, kad tokia kolekcija surinkta ne kur kitur, bet Kaune, ji ir atiteks ne kam kitam, o Kaunui – Mykolo Žilinsko dailės galerijai.
Pirmuosius kūrinius profesorius įsigijo 1960 metais. Sakė pradėjęs nuo kelių darbų. Kurie tai darbai, ar jie rodomi šioje kolekcijoje, Miškinis teigė jau neprisimenąs. Netrukus garsas apie pomėgį pasklido po Lietuvą ir už jos ribų. Nemažai darbų profesorius mainais gavo iš tuomečio Leningrado kolekcininkų.
2004 metais Vilniaus paveikslų galerijoje rodyta lituanistinė Miškinio dailės kolekcija. Per šią parodą Romualdas Budrys prašneko apie trečiojo profesoriaus rinkinio – pasaulinės dailės darbų – eksponavimą ateityje.