Branduolinis biurokratizmas

Atominių elektrinių prižiūrėtojai nelinkę pasitikėti sveiku protu

Nors 2005-aisiais Lietuvoje veikė jau tik vienas Ignalinos AE blokas, rūpesčių, susijusių su „atomine“ energetika nesumažėjo nė per nago juodymą. Ir ne todėl, kad lig šiol vis dar apie 70 proc. mūsų šalyje pagaminamos elektros atkeliauja iš Visagino. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininkas Saulius Kutas, pristatydamas praėjusių metų branduolinės saugos ataskaitą, patikino, kad į neveikiančio reaktoriaus priežiūrą ir ateityje bus investuojamos milijoninės sumos ir instaliuojami nauji „saugikliai“.

Reikalavimai unifikuojami

Tiesa, kai kuriais atvejais kalbama ne apie naujų saugos sistemų diegimą, bet apie teisės aktų, reglamentuojančių branduolinę saugą, koregavimą. Pasak S.Kuto, visos branduolinės energetikos šalys iš esmės vadovaujasi Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pagrindiniais branduolinės saugos reikalavimais, saugos standartais ir kitais techniniais dokumentais bei pažangiausia patirtimi. Kiekvienoje šalyje branduolinė sauga užtikrinama remiantis tų šalių įstatymais ir nacionaliniais branduolinės saugos reguliavimo institucijų nustatomais reikalavimais. Siekiama, kad branduolinė sauga ir ateityje nuolat gerėtų.

Tuo besirūpinanti Vakarų Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacija (WENRA) prieš kurį laiką konstatavo, kad nacionaliniai branduolinės saugos reikalavimai nėra vienodi. Todėl WENRA ėmėsi iniciatyvos harmonizuoti saugos užtikrinimo kryptis, įgyvendinti pačius aukščiausius branduolinės saugos standartus. Buvo nustatytos harmonizavimo sritys ir temos, parengti rekomenduojamieji reaktorių saugos lygiai. 2006-ųjų vasarį Briuselyje buvo viešai pristatyta reaktorių saugos harmonizavimo ataskaita. Ją parengusi ekspertų grupė palygino šalyse esamą branduolinės saugos būklę su rekomenduojamaisiais saugos lygiais. Nustatyta, kad Europos šalyse 51 proc. nacionalinių reikalavimų atitinka rekomenduojamuosius lygius, tačiau Europos atominėse elektrinėse net 88 proc. rekomenduojamųjų lygių jau įgyvendinta.

VATESI vadovas, pasidžiaugė, kad paskelbus šią ataskaitą paaiškėjo, jog mūsų šalyje 58 proc. rekomenduojamųjų saugos lygių įtraukti į Lietuvos nacionalinius reikalavimus, o Ignalinos AE įgyvendinta 78 proc. rekomenduojamųjų saugos lygių. T.y. tvarka Lietuvoje sąlyginai geresnė nei vidutiniškai Europoje.

WENRA šalys susitarė šiais metais parengti reaktorių branduolinės saugos harmonizavimo planus. Juose bus numatyta, kada ir kaip į nacionalinius reikalavimus bus įtraukti visi rekomenduojamieji saugos lygiai, taip pat nustatytos priemonės jiems įgyvendinti šalies atominėse elektrinėse. Siekiama reaktorių saugos reguliavimo krypčių harmonizavimo darbą baigti iki 2010 metų. Ignalinos AE ir VATESI parengs atitinkamus plano skyrius. Rengiant planą turi būti dar kartą išanalizuota saugos būklė, įvertintas kiekvienas iš 291 rekomenduojamųjų saugos lygių ir numatytos konkrečios priemonės jiems įgyvendinti. Šalių parengti harmonizavimo planų projektai bus aptarti WENRA susitikime 2006-ųjų lapkritį Stokholme.

Taip pat dirba Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo saugos harmonizavimo grupė, kuri parengs šios srities rekomenduojamuosius saugos lygius, palyginę juos su šalyse esama būkle. Ateityje bus rengiami harmonizavimo planai, analogiški dabar rengiamiems reaktorių saugos harmonizavimo planams.

Investicijos nesustos

S.Kutas, klausiamas, kiek dėmesio ir pinigų bus skiriama IAE saugai, patikino, kad tokio pobūdžio objektai, nesulaukiantys reikiamo dėmesio, tam tikra prasme degraduoja.

„Nors I Ignalinos AE blokas nebedirba, jo reaktoriaus viduje tebėra branduolinio kuro. T.y. jis dar labai ilgai bus pavojingas, todėl apie finansavimo mažinimą negali būti nė kalbos. Pernai sustabdyto bloko priežiūrai buvo skirta apie 50 mln. litų“, – pasakojo S.Kutas.

Kita vertus, VATESI viršininkas pastebėjo, kad grandiozinių naujovių, prilygstančių antrajai automatinio stabdymo sistemai ar kitiems saugą didinantiems technologiniams pakeitimams, greičiausiai nebebus diegiama. Tokie darbai vyks tik antrajame bloke.

Inspekcijos Saugos įvertinimo skyriaus vedėjas Michailas Demčenka savo ruožtu pastebėjo, kad nors WENRA išvadose kai kurie punktai skamba kaip priekaištas – esą Lietuvoje nėra teisinės bazės, susijusios su saugumo politika ir rimtų avarijų likvidavimo taisyklėmis bei kai kurių kitų dokumentų, tai visiškai nereiškia energetikų ir jų prievaizdų aplaidumo.

„Apie rekomenduojamųjų saugos lygių įgyvendinimą kalbama atskaitos tašku laikant idealią saugą. Daugeliu atvejų ataskaitoje fiksuojamas neatitikimas idealiam lygiui net tada, kai realiai saugos priemonės įdiegtos ar diegiamos, tačiau tai yra atlikusi pati Ignalinos AE. T.y. elektrinė yra prisiderinusi prie rekomenduojamų reikalavimų, nes ji pati rūpinasi savo saugumu, nelaukdama kokių nors nurodymų iš „viršaus“ ir nepažeidinėja saugos taisyklių. Šiuo atveju viskas taip ir yra, tiesiog reikia viską tiksliai formalizuoti“, – aiškino M.Demčenka.

Operacija „Šiukšlės“ vyksta sklandžiai

Inspekcijos Eksploatavimo nutraukimo ir radiacinės apsaugos skyriaus vedėjas Vidas Paulikas, pasakodamas apie Lietuvos pasirengimą tvarkyti radioaktyvias atliekas (dėl šių darbų taip pat reikia atsiskaityti tarptautinėms institucijoms) teigė, kad pirmoji oficiali VATESI ataskaita buvo įvertinta labai gerai.

„Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją Lietuva pasirašė 1997-aisiais. Ratifikuota ji buvo 2003-iųjų pabaigoje, o įsigaliojo 2004-ųjų birželį. Todėl šiemet pirmą kartą atsiskaitėme, kaip Lietuva vykdė prisiimtus įsipareigojimus“, – aiškino V.Paulikas.

Jo teigimu, Lietuva prieš ataskaitą gavo 96 klausimus ir prašymus kai kuriuos dalykus patikslinti.

Kadangi dokumentas buvo rengiamas kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centro, Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, VRM Priešgaisrinės apsaugos departamento ir Ignalinos AE specialistais, atsakymais klausėjai liko patenkinti.

Lietuvos teisinė panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bazė, esami įrenginiai, atliekų tvarkymo praktika ir planuojamos saugos gerinimo priemonės šioje srityje įvertintos gerai. Jungtinės konvencijos ataskaitų peržiūros susitikimo dalyviai konstatavo, kad Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo, patvirtintos nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos įgyvendinimo darbai vyksta sklandžiai.

„Artimiausioje ateityje Lietuvoje būtina parinkti paviršinio kapinyno vietą, jį suprojektuoti ir pastatyti, užtikrinti eksploatavimo nutraukimo plano vykdymą ir tam reikalingas lėšas.

Taip pat turime gerinti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos saugą, tęsti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis dėl naujų branduolinės energetikos objektų statybos, įdiegti TATENA misijos rekomendacijas, tobulinant kapinynų vietos parinkimo ir statybos procesą“, – dėstė V.Paulikas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.