Tėvas šeimoje – vis svarbesnis

Pirmąjį birželio sekmadienį minėsime Tėvo dieną.

Nors ši šventė mūsų krašte nėra taip plačiai švenčiama kaip Motinos diena, tačiau visuomenės supratimas apie tėvo vaidmens svarbą šeimos gyvenime pastebimai auga. Aktyviau įsitraukę į bendravimą su savo vaikais, vis daugiau vyrų liudija atradę tikrosios tėvystės džiaugsmą.

Tėvystė atgimsta

Ilgus amžius mūsų visuomenėje vyravo tradicinis šeimos modelis, kuriame vyras apsiribodavo namų rūpintojo ir saugotojo funkcijomis. Tačiau šiais laikais vyrai ir moterys vis dažniau pareigas šeimoje pasiskirsto ne pagal pasenusius lyčių elgsenos stereotipus, bet pagal kiekvieno poreikius ir galimybes. Tad kartu su moterų siekiu aktyviau dalyvauti viešojoje erdvėje sustiprėjo judėjimas už didesnį tėvo įsitraukimą į šeimos gyvenimą.

Nors „naujosios tėvystės” idėjos iš Vakarų pasaulio mus pasiekė kiek pavėluotai, tačiau jau dabar galime matyti kai kuriuos jų vaisius.

Pamažu didėja tėvystės atostogų teise pasinaudojusių vyrų gretos. Stipriosios lyties atstovai vis dažniau pritaria minčiai, kad tėvas neturi būti užsidaręs ar nutolęs nuo šeimos gyvenimo.

Vis labiau populiarėja tėvo, kaip dėmesingo, besirūpinančio, globojančio, aktyviai dalyvaujančio vaiko auginime ir auklėjime asmens įvaizdis.

Motinos rėmėjas

Tėvo dalyvavimas šeimos gyvenime svarbus ne tik vaikams, bet ir motinai.

Vyro meilė ir rūpestis padeda moteriai gerai jaustis tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Geri tėvų santykiai suteikia vaikui pamatinį saugumo jausmą, kuris leidžia jam aktyviau tyrinėti aplinką.

Tėvas gali teikti motinai moralinę paramą, palaikyti jos autoritetą vaikų akyse. Jis turėtų būti tas žmogus, kuris įtvirtina motinos diegiamą tvarką. Tėvų sutarimas auklėjimo klausimais, nuoseklumas ir aiškių ribų nustatymas suteikia vaikui palankesnę erdvę jo gebėjimams atsiskleisti.

Nors kiekviena motina neturėtų bijoti vaikus drausminti, bet jeigu ji priversta savo atžalai būti viskas, jos našta gali būti per sunki. Tėvas padeda atskirti stipriąją bei griežtąją globos dalis nuo pasiaukojamos motinos meilės. Vaikui lengviau suvokti ir priimti šiuos skirtingus tėvystės aspektus, kai jie įsikūnija ne viename žmoguje. Be to, mažieji gali laikinai nukreipti savo neigiamus jausmus į vieną iš tėvų, išsaugodami saugų ryšį su mylimąja puse.

Berniukams – svarbesnis

Tėvo įtaka vaikams išlieka visą gyvenimą.

Ankstyvojoje vaikystėje su tėvu susijęs saugumo jausmas ir pirminis ryšys su išoriniu pasauliu.

Berniukams tėvas yra kiek svarbesnis nei mergaitėms, nes jiems jis tampa tapatinimosi su vyriškąja lytimi pavyzdžiu.

Mergaitėms bendravimas su tėvu yra nepamainoma santykių su priešinga lytimi mokykla, kurioje jos taip pat atranda savo lytiškumą.

Brėždamas aiškias elgesio ribas, tėvas padeda vaikui ugdyti savikontrolės įgūdžius, leidžia jam išsivaduoti iš instinktyvių impulsų ir troškimų vergovės.

Tėvas ypač svarbus žmogaus vertybių sistemos susiformavimui. Akcentuojant išorinių apribojimų transformaciją į vidines elgesio nuostatas, kai kuriose moralės raidos teorijose sąžinė vaizduojama kaip simbolinė tėvo figūra.

Iš vaikystės atklydę ydingi santykiai gali veikti suaugusio asmens bendravimą su kitais žmonėmis, bloginti jo gyvenimo kokybę.

Pavyzdingas tėtis

Idealaus tėvelio paveikslą geriausiai nupieštų patys vaikai. Nors jų vaizdiniai būtų labai skirtingi, tačiau juose galėtume atrasti ir keletą bendrų ypatybių.

Geras tėvas visuomet teigiamai nusiteikęs savo vaiko atžvilgiu. Jis ne tik besąlygiškai priima bei palaiko mažąjį, bet ir skatina jį realizuoti savo sugebėjimus. Pozityvus suaugusysis susilaiko nuo kritikos ir stengiasi padrąsinti vaiką būti savarankišką ir atsakingą už savo elgesį.

Pavyzdingas tėvas turėtų aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Juk mažiesiems be galo svarbu šalia savęs matyti tėtį visuose jiems reikšminguose įvykiuose – darželio ar mokyklos šventėse, sporto varžybose bei kituose renginiuose. Be to, vaikai veržiasi pažinti suaugusiųjų gyvenimą, tad tėvas galėtų būti nepakeičiamas kelionių vadovas bet kuriame žingsnyje į išorinį pasaulį.

Geras tėvas negaili savo laiko vaikams, nes nuoširdžiai tiki, kad kartu praleistas laikas yra puiki investicija į vaikų ateitį.

Prisimindami savo vaikystę, dauguma suaugusių žmonių pabrėžia geram tėvui priskirtiną sugebėjimą nustatyti ribas. Tačiau tikrasis tėviškas griežtumas remiasi ne jėga, bet nuosekliais reikalavimais ir aiškiais lūkesčiais, kurie turėtų būti suprantami tiek suaugusiems, tiek mažiesiems šeimos nariams.

Abipusė nauda

Buvimas kartu yra vertingas ne tik vaikui, bet ir pačiam tėvui. Puoselėjamas „aš” ir „tu” santykis kiekvienam atveria augimo erdvę.

Vieni vyrai liudija per tėvystę tapę stipresni ir geresni. Kiti pabrėžia atsakomybės jausmo sustiprėjimą. Dar kiti patiria susitikimo su savo vaikyste džiaugsmą.

Daugelis tėvais tapusių vyrų pasakoja apie pilnatvės jausmo išgyvenimą, kai pagaliau atrandama bendrystės šeimoje esmė – kuo daugiau laiko praleisti kartu.

Net ir vyriškumo įvaizdžio paakinti stipriosios lyties atstovai ima pripažinti, kad tėvystė ne susiaurina, o praplečia vyro pasaulio ribas. Nes, atradę tikrąjį tėvystės džiaugsmą, vyrai praturtina ne tik savo, bet ir artimiausių žmonių gyvenimą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.