Sunku nusakyti būseną, kurią išgyvena moteris, laukianti pirmojo kūdikio.
Tai didelio nerimo jausmas dėl artėjančio susidūrimo su kažkuo nežinomu. Ji susidvejins! Jos kūnas ir kraujas bus padalintas jau dviem gyvenimams, ir tos antrosios būtybės likimas jai rūpės tol, kol šį pasaulį matys jos akys.
Tą mažą būtybę motina pradeda mylėti dar jos nematydama, tik jausdama po širdimi.
Uždainavus nurimdavo
Prisimenu, laukdamasi kūdikio, užvis labiausiai mėgau ramybės valandas. Norėdavau pasilikti viena ir visą dėmesį skirti tik jam: jausti jo kiekvieną judesį, kalbėtis su juo, jį liesti ir jam dainuoti.
Ypač dažnai jam dainuodavau iš mamos vaikystėje girdėtą lopšinę. Ji ir dabar gyva mano atmintyje, labai brangi, nukelianti mane į taip mielus, dabar labai nutolusius žydrus kūdikystės tolius.
Ir keista. Po kurio laiko pajutau, lyg mano kūdikis tą lopšinę girdi. Vos pradėjus tą melodiją niūnuoti, nurimdavo jo judesiai, tarytum mažylis klausytųsi lopšinės.
Močiutė nustebo
O kai sūnus gimė, kartą atsitiko irgi kažkas keista.
Pirmaisiais mėnesiais man pagelbėti atvažiuodavo mama. Kartą, primygtinai jos raginami, mes su vyru išėjome pasivaikščioti, pasisvečiuoti pas draugus. Mama užtikrino, kad su mažyliu susitvarkys.
Kai grįžome namo, jau už durų išgirdome mamą dainuojant tą senąją lopšinę. Ji papasakojo, kad, mums išėjus, mažylis staiga labai sunerimo, pradėjo verkti (iki tol, nors sūnui jau buvo dvi savaitės, niekada nuo jo nebuvau pasitraukusi).
Senelė visaip mėginusi vaikaitį nuraminti, tačiau jis kuo toliau, tuo labiau verkė. Sunerimusi čiupo jį į glėbį ir, nešiodama po kambarį, pradėjo sūpuoti, dainuoti. Nepadėjo. Tada ji prisiminė saviems vaikams dainuotą lopšinę.
„Vos tik ją uždainavau, tarytum įvyko stebuklas. Vaikas iš karto nutilo, nusiramino, žiūrėjo į mane, lyg ką suvokdamas. Nustojus dainuoti, jis vėl pradėdavo neramiai niurzgėti. Štai ir radote mus bedainuojančius, tarytum stebuklingo vaisto būčiau jam davusi”, – pasakojo mama.
Girdi oda
Auginant sūnų, toji lopšinė ir man pačiai labai padėdavo, kai norėdavau jį nuraminti, užmigdyti. Būtent ji, o ne kokia nors kita daina būdavo veiksmingiausia. Kai vaikas paaugo, pradėjo tarti žodžius, jis pats „paprašydavo” ją padainuoti prieš užmigdamas, mėgdžiodamas jos tęstinę melodiją be žodžių. Dainuodama ir žiūrėdama į kūdikio nurimusį veidelį, kažkur nukreiptą nemirksinčių akelių žvilgsnį, galvodavau: nejaugi jis prisimena tą melodiją, girdėtą dar įsčiose?
Vėliau girdėjau ir skaičiau šia tema specialistų įdomių samprotavimų, pagrįstų ilgalaikiais tyrimais: kūdikis ne tik girdi motinos įsčiose, bet kartu išgyvena jos nuotaikas, ypač stresus, jaučia šiurkštumą ir švelnumą, netgi atpažįsta tėvo balsą.
Pasaulyje jau senokai esama institutų, tiriančių kūdikio „auklėjimo” motinos įsčiose problemas.
„Pirmiausiai kūdikis motinos įsčiose pradeda girdėti oda. Ji – labai jautrus organas, – rašė Maskvoje esančio tyrimų centro gydytoja Nina Čičerina. – Besivystančio kūdikio klausos sistema – tarytum vidinis telefonas jungia jį su motina. Tyrinėdami pastebėjome, kaip vaikas, būdamas gimdoje, visa savo būsena, net keisdamas veidelio išraišką, reaguoja į skirtingą muziką: linksmą, grėsmingą, klasikinę ar sunkųjį roką.
Todėl būsimoms mamoms patariame dažniau klausytis lengvos, ramios muzikos, kurią įsimintų ir dar negimęs kūdikis, ir atėjęs į pasaulį”.
Įsimena balsus
Gimęs kūdikis tikrai gali atpažinti motinos jam dažnai dainuotą lopšinę ar kitokią švelnią melodiją, kurią jis girdėjo būdamas įsčiose. Šis reiškinys vadinasi prenataline vaisiaus atmintimi.
Kūdikis įsimena ne tik muziką, bet ir žmonių balsus.
Tai, kad kūdikis klausydamasis nurimsta, susikaupia, atrodo lyg įdėmiai besiklausąs – kaip tik ir yra akivaizdus to įrodymas. Tas „atpažinimo” džiaugsmas veikia jį raminamai.
Būtų sunku įvertinti, kokią įtaką kūdikiui daro motinos dainavimas. Jai dainuojant, jaudinami kūdikio smegenų garso analizatoriai, kurie padeda vystytis jo nervinei sistemai. Štai kodėl nėštumo metu būsimos motinos turi vengti bet kokių stresų, svaiginimosi alkoholiu, triukšmingo linksminimosi.
Muzika – lyg masažas
Mokslininkai nustatė, jog tarp motinos ir kūdikio yra giluminiai ryšiai. Todėl ir dainavimas ne tik stimuliuoja kūdikio smegenų veiklą, bet ir gerai veikia jo širdį, kraujo apytakos sistemą. Garso vibracija tarytum masažuoja mažą kūnelį, jį glosto, net gerina jo raumenų vystymąsi.
Būsimoms motinoms būtini užsiėmimai, jos turi mokytis atsipalaiduoti nuo stresų, kontroliuoti savo dvasinę būseną, mokytis atrinkti muziką, tinkamą ramybės valandoms, suprasti, kokius meno kūrinius joms dera žiūrinėti, o kurių ne.
Keturiasdešimt savaičių trunkantis nėštumas būsimoms mamoms turi tapti kūrybos dienomis. Moteris per tą laiką gali susikurti tokį vaiką, kokio ji nori.
Kalbėkite su savo besiruošiančiais į pasaulį ateiti vaikais, dainuokite jiems, patikėkite jiems savo džiaugsmus ir svajones. Jūsų nuotaikas jis jaus savo kūneliu. Tad neapkraukite jo suaugusiųjų rūpesčiais, baime, nes tokiu atveju ir gimęs jis bus neramus.
Elkitės su negimusiuoju lyg su jau gimusiu. Toks emocinis kontaktas naudingas ne tik jam, bet ir jums.