Neringiškiai nepatenkinti tuo, kad nuo šių metų gegužės 15 dienos AB „Smiltynės perkėla” nebekelia automobilių iš senosios perkėlos, nors keltai plaukia pustuščiai.
Neringos gyventojai, vykstantys į darbą Klaipėdoje mašinomis, sako dėl to sugaištą daugiau laiko. Jie nerimauja ir dėl ateities, kai naujai įsigytas AB „Smiltynės perkėla” keleivinis keltas plukdys žmones ne iš senosios perkėlos, o nuo 27-osios krantinės, esančios šalia Kruizinių laivų terminalo – bus nepatogu eiti per gamyklos teritoriją.
AB „Smiltynės perkėla” direktorius Algirdas Žukauskas tvirtina, kad bendrovė stengiasi kuo geriau patenkinti tiek neringiškių, tiek Klaipėdos gyventojų bei svečių lūkesčius, optimizuoti besikeliančiųjų į Neringą srautus, atsižvelgdama į nūdienos reikalavimus ir pasikeitusias sąlygas.
Ne bendrovės užgaida
Keltų iškėlimas iš Danės upės nėra AB „Smiltynės perkėla” vadovybės užgaida. Dar 2002 m. Lietuvos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas nutarė, jog keltų prieplauka turi būti perkelta į Šiaurės ragą, tačiau per kelerius metus planai pasikeitė, dabar keltams skiriama 27 krantinė.
Per šiuos metus padėtis pasikeitė ir bendrovėje. Ji modernizavo savo keltų parką įsigydama tris naujus keltus, kurių paskutinysis, kainuosiantis 12 milijonų litų, bus atplukdytas į Klaipėdą šios vasaros pabaigoje. Kadangi nesuspėta įrengti prieplaukos minėtoje naujoje vietoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė 380 tūkst. Lt krantinei Danės upėje rekonstruoti. Naujasis keltas, pakeisiantis senuosius, prie krantinės švartuosis šonu ir plaukios pirmyn ir atgal nesisukinėdamas. Jis turės dvi šonines apareles, pro vieną keleiviai išlips, pro kitą sulips, tad keltas prie krantinės sugaiš žymiai mažiau laiko nei senieji.
Krantinė pritaikoma keltui
Neringos gyventojai teigia, kad, nutraukus automobilių kėlimą senojoje perkėloje, jiems reikia visa valanda anksčiau išvykti, t. y. 5 val., nors tiek ryte, tiek vakare keltai kursuoja pustuščiai. Be to, pradėjus rekonstruoti prieplauką, pasigirdo žmonių būgštavimų, esą keltai dėl pastarosios susidėvėjimo dirba nesaugiai.
A. Žukauskas teigia, jog neringiškių skundai ir nuogąstavimai nereikalingi ir nepagrįsti. Reali situacija yra tokia: gerokai greitesni modernūs keltai, kursuojantys naujojoje perkėloje, sparčiau aptarnauja klientus. Pasak jo, nauja tvarka yra neabejotinas susisiekimo pagerinimas, keleiviams reikia tik truputėlio laiko prisitaikyti prie pokyčių.
„Smiltynės perkėla” vadovas neslepia, jog senieji keltai, skaičiuojantys ketvirtąją dešimtį, yra moraliai pasenę ir neatitinka šiuolaikinių keltų reikalavimų. Tačiau, jo teigimu, visi keltai yra techniškai tvarkingi ir atitinka visas saugumo normas. Senosios perkėlos krantinė yra rekonstruojama ne dėl susidėvėjimo, o siekiant ją pritaikyti naujai įsigytam keltui.
Neringiškiai baiminasi būsimų nepatogumų, kurie iškils perkėlus senosios perkėlos keltus šalia Kruizinių laivų terminalo. Pabrėžiama, kad pasiekti centrą bus gerokai sudėtingiau dėl nesutvarkytų uosto teritorijų.
Pasak A. Žukausko, nerimaujama be reikalo, nes ši vieta ateityje turi tapti prestižine mieste, tad tiek pati prieplauka, tiek susisiekimo takai bus sutvarkyti kaip ir visa reikalinga infrastruktūra. Tačiau šių projektų įgyvendinimas priklauso ne „Smiltynės perkėlai”, o Uosto direkcijai ir miesto Savivaldybei, jos rūpinasi šių projektų finansavimu.
Klaipėdos miesto savivaldybė pritaria tam, kad automobilių srautai būtų nukreipiami į naująją perkėlą, nes tai gerokai mažina susisiekimo su miesto centru infrastruktūros apkrovimą.
Anot A. Žukausko, keltų prieplaukos atidarymo ir visos infrastruktūros sutvarkymo šalia Kruizinių laivų terminalo galime tikėtis ne anksčiau kaip 2007 metais, tačiau automobiliai nuo šiol bus keliami tik iš naujosios perkėlos.
Pasirengę diskutuoti
AB „Smiltynės perkėla” ir jos administracija neužtrenkia durų Neringos ir Smiltynės gyventojams. Direktorius A. Žukauskas pabrėžia, jog jie reaguoja į jų skundus ir prašymus. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę gavę pageidavimą pakeisti keltų judėjimo grafikus, tai padarė jau kitą dieną. Artimiausiu metu turėtų vykti susitikimas su Neringos gyventojais. Išklausyti Smiltynės gyventojus, pasak direktoriaus, trukdo tik jų pačių neorganizuotumas, nes jie neturi atstovų, su kuriais būtų galima tartis.