Praėjusią savaitę Klaipėdoje vyko antrasis tarptautinis simpoziumas „Jūros mokslo, monitoringo ir technologijų pažanga”. Iš įvairių šalių susirinkę specialistai aptarė naujausius pasaulio pasiekimus. Beje, kai kurios jūros tyrinėjimų technologijų naujovės jau žengia ir į Lietuvą.
Į LR aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro (JTC) bei JAV vandenyno inžinierių draugijos organizuotą trijų dienų renginį atvyko per 150 mokslo institucijų atstovų iš 20 šalių, tarp jų – Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjungos šalys bei Rusija.
Buvo aptarti naujausi pasiekimai: integruotų vandenynų stebėjimo sistemų, ekologinio valdymo, jūrinių ekosistemos tyrimų, aplinkos monitoringo, pažangių technologijų taikymo aplinkos tyrimams ir kt.
„Tai, kad šis simpoziumas surengtas Lietuvoje, rodo mūsų šalies indėlį į vandenyno ir jūros mokslus”, – sakė Aplinkos ministerijos viceministras Rytis Šatkauskas, kreipdamasis į simpoziumo dalyvius.
Pasak jo, Baltija – viena jauniausių jūrų pasaulyje, tačiau jos raidos pokyčiams vis didesnės įtakos turi žmogaus ūkinė veikla. Viena didžiausių problemų – jūros tarša nafta ir jos produktais. Ši tarša Baltijos ekologinei būklei atsiliepia taip pat, kaip ir bet kurioje pasaulinio vandenyno vietoje. Šiuo metu vienas svarbiausių tikslų – suderinti jūrinės industrijos plėtrą, racionalų jūros išteklių naudojimą ir gamtinės aplinkos išsaugojimą.
Viena pagrindinių aplinkosaugos sistemos dalių yra aplinkos tyrimai ir kompleksinis monitoringas. Prie Baltijos esančios devynios valstybės glaudžiai bendradarbiauja atlikdamos jūros ekosistemų monitoringą. Šis simpoziumas suteikia joms galimybę pasikeisti patirtimi bei informacija su kitomis ES valstybėmis ir JAV, kurios vykdo daug tyrimų programų, susijusių su visuotinėmis aplinkos problemomis.
JTC direktorius Algirdas Stankevičius pasakojo, jog aptartos naujovės bus taikomos ne tik užsienio valstybėse – kai kurios netrukus pasieks ir Lietuvą.
„Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje JTC turės automatinę bują, iš kurios kas valandą ar kas dvi tiesiai į kompiuterius gausime reikiamos informacijos. Virš vandens esanti plūduro dalis fiksuos vėjo kryptį bei greitį, oro slėgį, o povandeninė dalis – vandens temperatūrą, srovę, chlorofilo kiekį bei kt. Šis įrengimas bus jūroje, prie Būtingės naftos terminalo, kur tokia informacija labai svarbi atliekant krovos darbus”, – sakė A. Stankevičius. Pasak jo, kai kas jau padaryta: duomenys tiesiai į kompiuterius gaunami iš Klaipėdos uosto bei Palangos.
JTC direktorius užsiminė, kad ES jau rengia bendro Europos centro projektą – čia palydoviniu būdu bus stebima, ar ant Baltijos jūros paviršiaus nėra naftos dėmių. Tuomet duomenys bus pranešti atskiroms šalims, pagal joms priklausančias teritorijas.
Simpoziumo organizatoriai buvo žadėję, jog į Klaipėdą atvyks okeanografinis laivas iš Amerikos „USNS HENSON”, tačiau dėl audros prie Portugalijos krantų kelionės buvo atsisakyta. Vis dėlto Klaipėdą pasiekė Rusijos mokslų akademijos okeanografinis laivas „Profesor Štokman”.