Klaipėdos piliavietės atgaivinimo koncepcijai parengti suburtos įvairių sričių specialistų grupės veikla pamažu įgyja pagreitį.
Pasak darbo grupės pirmininko pavaduotojo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, kas šiandien buvusios Klaipėdos pilies teritorijoje laikytina didžiausia vertybe? Tik tuomet esą bus galima modeliuoti tolesnius veiksmus: apsispręsti, ką šioje vietoje norima matyti, vėliau – parengti konkrečių pasiūlymų paketą ir, vadovaujantis jame išdėstytais teiginiais, skelbti architektūrinį konkursą bendromis pastangomis išrutuliotai piliavietės ateities vizijai įgyvendinti.
Komisijos nariai palankiai įvertino bendrovės „Eika” specialistų išsakytą idėją buvusius pilies bastionus apjuosti vandeniu, juo labiau kad, „Eikos” atstovo teigimu, šio sumanymo įgyvendinimas nebūtų nei pernelyg sudėtingas, nei labai brangus. Darbo grupės nuomone, tai padidintų piliavietės patrauklumą, o kartu padėtų išryškinti jos kontūrą.
Diskutuojant apie tai, kam reikėtų teikti pirmenybę sprendžiant likusios tuščios piliavietės teritorijos panaudojimo klausimą, išsikristalizavo dvi pozicijos: pirma, formuoti visiškai naujas erdves, antra, atkurti senąsias ar bent jau stabilizuoti esamą padėtį.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika buvo linkęs pritarti norvegų specialistų pasiūlytai idėjai po neišlikusiais bastionais įrengti didžiausią mieste konferencijų salę, o likusioje teritorijoje suformuoti viešąją aikštę, kurią būtų galima panaudoti įvairiems renginiams bei miesto šventėms organizuoti.
Ne vieną dešimtmetį piliavietę tyrinėjusio archeologo Vlado Žulkaus teigimu, suformavus šioje vietoje didžiulę aikštę, būtų prasilenkta su istorine tiesa, mat tokios aikštės Klaipėdos pilyje niekada nebuvo. Antra vertus, sakė profesorius, ši teritorija anaiptol nėra tuščia. Po neišlikusiais bastionais esama panašių į jau restauruotąsias poternų, kurias būtina ištirti ir eksponuoti. Pasak V. Žulkaus, tai gan brangus sumanymas, tačiau jį įgyvendinus piliavietės, o ir visos Klaipėdos patrauklumas neabejotinai išaugtų. Mokslininko teigimu, Klaipėdos pilis – vienintelė mūrinė Lietuvos teritorijoje Ordino pastatyta, analogų nei kaimyninėse Baltijos šalyse, nei Europoje neturinti pilis.
V. Žulkus teigė nesiūląs jos atstatyti, tačiau atkurti ar bent išryškinti jos pirminius tūrius ir erdves esą būtina.
Dėl vieno darbo grupės nariai sutarė – piliavietės teritorija negali būti vien muziejus, nors tai ir būtų pats lengviausias problemos sprendimo būdas. Čia, pasak komisijos narių, turi virti gyvenimas, vykti renginiai, priešingu atveju, be Jono kalnelio, rizikuosime įgyti dar vieną „mirusią” teritoriją.