Smiltynėje liks šiurpi ekspozicija

Vakar pradėtas bandomasis sudegusio Smiltynės miško valymas.

Tik išsiaiškinus, kuris apdegusių medžių šalinimo metodas yra tinkamiausias, bus skelbiamas konkursas visos išdegusios teritorijos tvarkytojams parinkti.

Beje, nedidelę dalį teritorijos ketinama palikti nevalytą, kad Kuršių nerijos lankytojai galėtų pamatyti, kaip atrodo sudegęs miškas.

Nematyti įrenginiai

Vakar dviejų įmonių darbuotojai skirtingose gaisravietės vietose išbandė tris galimus sudegusių medžių pjovimo būdus. Didžiausia teritorija buvo išvalyta rankiniu būdu: žmonės benzininiais pjūklais pjovė sudegusius medžius, krovė juos į krūvas, o traktorius vežė juos prie netoliese stovinčio smulkintuvo. Susmulkintos pjuvenos bus panaudotos kaip biokuras.

Kitoje vietoje sukinėjosi du traktoriai. Vienas jų priminė per kino filmą „Sibiro kirpėjas“ matytą miško pjovimo mašiną: prie traktoriaus pritvirtintos specialios žnyplės, kurios medį ir nupjauna, ir supjausto atitinkamo dydžio rastais, ir pakrauna į priekabą.

Prie kito traktoriaus pritvirtintas specialus smulkintuvas (freza-mulčiuotuvas), kuris tiesiog vietoje smulkina apdegusius medžius. Paskui jį ant žemės lieka susmulkintos medienos gabalai, kurie būtų palikti supūti.

Neįsivaizduojama suma

Vakar miškininkai ir aplinkosaugininkai, apžiūrėję gaisravietę, svarstė, kad mažiausiai žalos gamtai padaro sudegusius medžius pjaunantys žmonės. Tačiau individualios įmonės savininkas Albinas Monstavičius, kurio darbuotojai ir darbavosi rankiniu būdu, svarstė, kad šis būdas gali būti ir brangiausias.

„Labai daug nenumatytų išlaidų. Vyrai visi pajuodę, drabužiai akimirksniu išsitepa suodžiais, juos kasdien reikia skalbti“, – sakė telšiškis A. Monstavičius.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotojo miškininkystei ir ūkiui Viktoro Kolokšanskio, Lietuvoje kol kas apskritai nėra patirties, kaip tvarkyti tokius didelius sudegusios kalninės pušies plotus, todėl neįsivaizduojama, kiek lėšų gali prireikti Smiltynės gaisravietei išvalyti.

Valys dvejus metus

Pasak V. Kolokšanskio, bandymai gaisravietėje turėtų vykti mėnesį. Per tą laiką planuojama išvalyti 20 hektarų plotą. Tuomet darbai bus sustabdyti ir bus skelbiamas konkursas bendrovei, kuri valys visą gaisravietę, parinkti.

Galutiniais duomenimis, iš viso gaisro metu išdegė 235,66 hektaro Smiltynės miško. Planuojama, kad visą teritorijai išvalyti prireiks dvejų metų.

Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis pasakojo, kad nudegusių medžių kelmai liks gaisravietėje, nes jei jie būtų išrauti, pradėtų slinkti smėlis.

„Kelmai supus. Jie netrukdys sodinti naujus sodinukus, jei bus nuspręsta atsodinti mišką“, – sakė A. Laurinaitis.

Pasidarbavo vandalai

Kokia bus miško ateitis, kol kas dar neaišku. Bet kuriuo atveju, pasak A. Laurinaičio, skubėti sodinti naujus medelius neverta, mat dirvožemis po gaisro labai rūgštingas – žemei reikia leisti pailsėti.

Dalį sudegusių medžių planuojama palikti: pakelėje prie vadinamojo Meškos galvos kalno liktų 1 hektaro teritoriją sudegusių kalnapušių ir panašiai tiek pat – prie Smiltynės dviračių tako.

„Kadangi žmonėms įdomu pažiūrėti, kaip atrodo išdegęs miškas, paliksime tokią šiurpią ekspoziciją keletui metų, kol nuodėguliai supus“, – sakė A. Laurinaitis.

Beje, bandomieji gaisravietės darbai neapsiėjo be incidento. Pirmąją naktį iš antradienio į trečiadienį vandalai nusiaubė be priežiūros paliktą darbininkų vagonėlį – išdaužė langus, išlaužė duris ir pavertė vagonėlį ant šono.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.