Nors ši daržovė Japonijoje auginama jau antrą tūkstantmetį, tačiau ji neteisingai vadinama japonišku ridiku.
Mat, anot daržininkės Nijolės Michelkevičienės, tai yra vienmetis kopūstinių šeimos augalas. Valgomi ne tik daikono šakniavaisiai, bet ir lapeliai, tinkantys salotoms.
Daikonas – ne tik maistas, bet ir vaistas, šalinantis iš organizmo skysčių perteklių, skatinantis skrandžio sulčių išsiskyrimą, tinkantis sergantiesiems ateroskleroze, sutrikus širdies kraujagyslių veiklai, peršalus ir kt. Ši daržovė vadinama trumpos dienos augalu, todėl jie sėjami, kai trumpėja dienos ir vėsta orai. Daikonams patinka derlingos, purios priesmėlio ar priemolio dirvos, patręštos perpuvusiu mėšlu ar kompostu (netręšti šviežiu mėšlu, nes puls kenkėjai, deformuosis šakniavaisiai). Kaip sėti, nurodoma ant sėklų pakelių. Sėklos sudygsta labai greitai – po savaitės. Išaugus 2-3 tikriesiems lapeliams, daikonus reikia retinti.
Kai pradės formuotis šakniastiebiai, daikonams reikės daug drėgmės. Jei bus labai sausa, negailėkime kibiro ar dviejų vandens į kvadratinį dirvos metrą. Į vandenį galima dėti ir organinių, ir mineralinių trąšų.
Žiemą daikonai gerai laikosi pliusinės (2-5 laipsnių) temperatūros rūsyje. Juos reikia sluoksniuoti su smėliu dėžėse ar polietileno (neužmiršti pradurti skylučių) maišuose. Galima šią daržovę laikyti ir apšiltintuose balkonuose (reiktų pridengti) ar šaldytuve. Daikonai gerai išsilaiko iki pavasario. Juos galima valgyti žalius arba virti, rauginti, marinuoti.