VDU Kauno botanikos sodo lankytojai kasmet įsitikina, kaip gražiai atrodo tarpusavy suderintų spalvų šluotelinių flioksų oazės, žydinčios iki vėlyvo rudens. Šias įvairių atspalvių ilgai žydinčias gėles nesunku priderinti prie kitų tokiu metu žydinčių augalų. Beje, labai dekoratyviai atrodo flioksų gyvatvorės, o žemaūgiai itin tinka kaip takelių apvadai. Gaila, kad šias taip gausiai mūsų sodybose augintas gėles baigia išstumti madingos užsieninės.
Anot VDU Kauno botanikos sodo agronomės gėlininkės Žibutės Baškienės, į augimo vietas šluoteliniai flioksai sodinami anksti pavasarį arba rugsėjo mėnesį, tačiau galima sodinti ir vasarą, tik reikia gausiai laistyti. Flioksams parenkama saulėta vieta, bet jie gali augti ir nedidelėje paunksnėje. Beje, saulės atokaitoje kai kurių veislių žiedynai išblunka, trumpiau žydi, o po medžiais arba paunksnėje – labai menkai, dažnai suserga miltlige.
„Šioms gėlėms netinka šlapios dirvos – jos gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose, ypač patręštose perpuvusiu mėšlu arba kompostu. Šviežias mėšlas flioksams netinka. Prieš sodinant šias gėles, išberiama po 80 g/kv.m superfosfato bei 250 g medžio pelenų. Tai yra vertinga kalio trąša, nuo kurios priklauso žiedų ryškumas, kerų atsparumas ligoms”, – aiškino Ž.Baškienė.
Specialistė pataria flioksų kerus sodinti kas 30-35 cm į 35 cm gylio duobutes. Šakniastiebis turi būti 3 cm dirvos gylyje. Mat, pasodinus per giliai, susiformuotų dviejų aukštų šaknys – persodinant kerelius, juos būtų sunku išskirstyti. Sekliai pasodinti flioksai vasarą nukenčia nuo kaitrų, o žiemą – nuo šalčio. Dideliais kerais flioksų sodinti neverta, nes jie greitai suauga ir pritrūksta maisto medžiagų. Persodinant flioksus, reikia išsaugoti stiebus ir lapus, nes be jų augalui sunku pasirengti žiemai, sukrauti pumpurus. Vienoje vietoje flioksai gali augti 4-5 metus ir ilgiau. Jei reikia, kereliai dalijami kas 3 metus. Dažniausiai flioksai dauginami kero dalimis bei stiebo auginiais.
Flioksus prižiūrėti nesudėtinga – reikia ravėti piktžoles, purenti žemę, laistyti, papildomai tręšti (anksti pavasarį formuojantis žiedams ir vegetacijos pabaigoje), mulčiuoti, saugoti nuo ligų ir kenkėjų. Vėlai rudenį stiebai nupjaunami ir sudeginami, kad neliktų įvairių ligų sukėlėjų bei kenkėjų.
Flioksai mažiau sirgs, jei rudenį aplink kerelius žemė bus rūpestingai išpurenama. Miltlige labiau serga tankiai pasodinti flioksai. Dažnai serga ir prie krūmų ar didelių pastatų, paunksnėje augantieji. Rudenį flioksai nukerpami, o dirva pavasarį ir rudenį barstoma medžio pelenais.