Naminės degtinės pardavinėjimo tradicijos Klaipėdoje keičiasi lėtai. Keli girdymo „taškai” nunyko, tačiau likusieji klesti ir bando „specializuotis”: vienuose gėralas pardavinėjamas mažais kiekiais, kitų savininkai įsileidžia tik savus, bet parduoda didesniais kiekiais.
Moka už darbą
Naminės degtinės pardavimas kaime ir mieste iš esmės skiriasi.
Kaimuose šis gėralas yra gerokai pigesnis. Perkant iš gamintojo didžiulį kiekį, pavyzdžiui, visą cisterną, galima gauti po litą už puslitrį.
Mieste kiekvienas perpardavėjas pakelia kainą. Klaipėdoje normalu už pusę litro naminės degtinės mokėti po 5 ar 6 litus.
Be to, kaimuose pirkėjai žino, kas gamintojas, iš kokios žaliavos naminė išvaryta. Neretai samane vadinamas gėrimas tampa mokėjimo vienetu.
Mieste tas pats pardavėjas parduoda skirtingose vietose pagamintą degtinę.
Išduoda kvapas
Girtuokliams nereikia rėksmingų iškabų ar agresyvių reklaminių akcijų, kad sužinotų, kur parduodama naminė. Klaipėdoje keletą dešimtmečių taškais vadinamų pardavimo vietų adresai nedaug tepasikeitė.
Tiesa, kai kurie nunyksta natūraliai, kaip neseniai mirusios garsiosios Ženės Petronienės. Kiti „bankrutuoja”, kai šeimininkai neišlaiko konkurencijos.
Eilinis miestietis jau kieme gali pastebėti, jog šiame name parduodama naminė. Aplinkui „tašką” kaip musės prieš lietų slampinėja apspangusios žmogystos. Tokių namų laiptinės dažnai gaižiai dvokia šlapimu, čia tiesiog ant laiptų miega padauginusieji.
Viešose vietose girdyklas išduoda jų pardavėjai, kurie patys atpažįsta savo klientus ir be didesnių įžangų sutaria dėl kiekio ir kainos.
Nuo suolo nebeparduoda
Dar prieš porą metų naujosios turgavietės prieigos būdavo nusėstos pagyvenusių moterų ir vyrų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodydavo lyg pailsę ir ką tik prisėdę pailsėti. Tačiau jie taip ilsėdavo visą dieną.
Vos tik greta prisėsdavo koks ištroškęs žmogus, žiūrėk, jau ir traukia tetulė iš maišelio buteliuką, suvyniotą į laikraštį. Sandoris užtrukdavo vos kelias akimirkas.
Panašiai buvo prekiaujama ir priešingoje gatvės pusėje pėsčiųjų take, kur buvo susiformavęs nelegalus turgus.
Ant suoliukų prie buvusio „Vaikų pasaulio” naminė pilstyta praeivių akivaizdoje, tiesa, mažai kas apie tai įtardavo. Šalia suolo stovėdavo plastmasinis butelis su bespalviu skysčiu. Ant to paties suolo sėdėdavo žmogus. Norintis išgerti žinojo kainą. Prisėsdavo, padėdavo monetą ir čia pat gaudavo plastmasinę stiklinėlę ar pusę jos naminės. Vienu mauku išgerdavo ir traukdavo savo keliu jau gerokai sunkesniu žingsniu.
Pasak Viešosios policijos prevencijos poskyrio viršininko Andriaus Leliūgos, pastaruoju metu šių „taškų” nebėra. Tai pareigūnų laimėjimas.
Baudų nebijo
Ir vis dėlto visų naminės degtinės pardavėjų veiklą sustabdyti kol kas neįmanoma. Pareigūnai įsitikinę, jog „taškai” sunyks savaime tik tada, kai valstybinės ir naminės degtinės kainos susilygins. Tai įmanoma tik tada, kai bus išgaudyta didžioji dauguma naminės gamintojų.
Kad ir kaip kovoja, kiek baudų skiria pareigūnai, vis dar veikia viešas „taškas” senojoje turgavietėje. Čia ne pirmą dešimtmetį karaliauja pusamžė Tatjana Jefremenko. Jai skirtos baudos jau seniai perkopė kelių tūkstančių litų sumą.
Tačiau T.Jefremenko ir toliau girdo mėlynanosius sandėliuke, pilstydama po 100 ar 200 gramų. Ji įsigudrina čia nelaikyti daugiau nei litrą. Tad net sučiupta su įkalčiais, gali nesibaiminti griežtos bausmės.
Vagia iš parduotuvių
Gaudyti naminės degtinės pardavėjus – apylinkės inspektorių darbas. Jie puikiai pažįsta ne tik naminės degtinės pardavėjus, bet ir pirkėjus.
Žinoma, didžiąją vartotojų dalį sudaro alkoholikai. Jie ankstų rytą skuba prasimanyti litą kitą, kad kuo greičiau užgesintų kankinantį pagirių gaisrą.
Litą prasimanyti kol kas nėra labai sunku. Prekybos centrai su didžiulėmis savitarnos salėmis girtuokliams tikras klondaikas.
Pavogti pakelį kavos, įklotų ar higieninių paketų, šokoladą, buteliuką šampūno įgudusiam vagišiui nėra sudėtinga. Jeigu apsaugininkai ir nutvers, už nedidelį pavogtų prekių kiekį tik išstums lauk iš parduotuvės.
Tada belieka turgaus prekeiviams įsiūlyti pavogtą prekę triskart pigiau, nei ji kainuoja parduotuvėje, ir išsvajotas litas – jau kišenėje.
Mėgsta pensininkai
Tačiau naminę buteliais ir po stiklinę perka ne tik degradavę girtuokliai.
Pareigūnai pastebėjo, kad neretai į „taškus” užsuka padorūs pensininkai. Ypač pensijų mokėjimo dienomis.
A.Leliūga pasakojo matęs, kaip pagyvenęs vyras, vaikščiodamas su vos poros metų anūkėliu, viešoje girdykloje kelis kartus išlenkė po stiklinę ir toliau atliko senelio pareigą. Panašiai elgiasi ir šuniukus pasivaikščioti išvedę senoliai.
Taip jie patenkina savo poreikį, nepatirdami didesnių nuostolių.
Po stiklinę gėralo prekiaujantieji už simbolinį mokestį duoda ir užkandos bei parduoda rūkalus po cigaretę. Paprastai tai būna kontrabandinės cigaretės.
Parūpina taros
Tie naminės degtinės pardavėjai, kurie nesismulkina prekiaudami po stiklinę, renkasi didesnį pelną.
Jie gyvena užsibarikadavę nuo nepažįstamų. Į laukujes duris dažnai įsideda ir grotas. O jeigu gyvena privačiame name, į duris įmontuoja langelį, atidaromą iš vidaus.
Tokiems prekiautojams gresia didesnės bausmės, tačiau jie neskuba atidaryti durų pareigūnams. Jas atlapoja tik išpylę degtinę į klozetą.
Urmininkai prekiauja supilstę gėralą į plastmasinius butelius po puslitrį ir daugiau.
Tara juos dažniausiai aprūpina benamiai ir alkoholikai. Už visą maišą išplautų butelių nuo limonado bei mineralinio vandens jie gauna vieną pilną.
Paskelbė apie akciją
Neseniai uostamiesčio policija savaitę vykdė prevencinę akciją „Turgus”. Akcijos rezultatai nėra stulbinantys.
Policininkams pasisekė paimti 13,65 litro naminės degtinės. Nubausti du žmonės.
Nutverti 8 kontrabandinių cigarečių prekeiviai. Iš jų atimta 1014 pakelių rūkalų su Rusijos federacijos banderolėmis.
Galbūt akcija baigėsi tokiais menkais rezultatais todėl, kad pareigūnai per spaudą ir radijo stotis pranešė apie ketinimą ją rengti.
Jau kitą savaitgalį po akcijos naminės degtinės ir kontrabandinių cigarečių pardavėjai nieko nesibaimindami senosios turgavietės prieigose ieškojo pirkėjų.