Surimis, arba Krabų lazdelės

Ar žinote, kas yra surimis? Šis iš japonų kalbos kilęs terminas žinomas ne vieną šimtmetį, reiškia „suformuotas žuvies mišinys“ ir tiesiogiai susijęs su produktais, imituojančiais jūrų gėrybes. „Sir Ree Mee“, – taip pasakytų japonai ir dar pridurtų: „Kamoboko“. Būtent taip vadinami produktai, pagaminti surimio pagrindu. Tokie kaip lietuvių pamėgtos krabų lazdelės.

Žnyplės – iš žuvies

Senais laikais, kai apie šaldytuvus ir šaldymo kameras niekas neturėjo jokio supratimo, reikėdavo pasukti galvą, kaip išsaugoti sužvejotą laimikį. Japonai sprendė šią problemą savaip. Jie valydavo pagautą žuvį, šalindavo odą, kaulus, o minkštimą smulkiai kapodavo ir laikydavo druskos tirpale, įdėję jungiamųjų medžiagų – krakmolo, prieskonių. Tada ant medinių lentų formuodavo nedidelius faršo gabaliukus, kuriuos vėliau termiškai apdorodavo – kepdavo arba virdavo. Taip atsirado savotiškas konservavimo būdas, kurio pagrindiniai gamybos principai ir dabar liko tie patys, – juos tik tobulina naujosios technologijos.

Surimio gamybai naudojamos vadinamosios baltosios žuvys – ledjūrio menkės, stauridė, jūrų lydekos, įvairios tropinės žuvys. Dažniausiai naudojamos šviežios žuvys, nors šiuolaikinės technologijos pritaikytos surimio gamybai iš šaldytos žuvies. Filė smulkinama ir plaunama šaltame vandenyje, plovimo trukmė ir vandens kiekis priklauso nuo žuvies rūšies. Po to masė struktūrizuojama – taip gaunama ypatinga pluoštinė sandara. Pašalinus vandenį, lieka balta beskonė ir bekvapė medžiaga – koncentruoti, netirpūs vandenyje žuvų baltymai. Tai ir yra surimis. Ši masė verdama garuose, supakuojama į briketus ir užšaldoma ypač žemoje temperatūroje.

Atsižvelgiant į tai, kokia žuvis buvo naudojama surimiui gaminti, pats surimis gali būti baltos, kreminės, pilkšvos ar rausvos spalvos. Toliau viskas priklauso nuo technologų išmonės – dedama įvairių prieskonių, kvapiųjų, dažomųjų medžiagų, taip pat kartais surimis sumaišomas su kitais produktais – tikra krabų ar krevečių mėsa. Ir formuojama – lazdelės, žnyplės, nugarėlės ir kitokie produktai, pavyzdžiui, snieginių krabų mėsa…

Gryno, saldaus skonio

„Krabų lazdelėse yra angliavandenių, baltymų ir riebalų“, – teigia jų gamintojai. Tokį užrašą dažniausiai galima pamatyti ir ant pakuočių. Bet taip galima pasakyti apie daug ką, o ypač apie maisto produktus.

Kai iš gaminamos žuvies masės pašalinami vandenyje tirpūs baltymai, fermentai, didesnė dalis žuvų taukų ir cholesterolio, pranyksta nemažai vandenyje tirpių vitaminų. Tam, kad būtų pagamintas produktas, sakykime, krabų lazdelės, surimį reikėtų papildyti dar gana dideliu kiekiu kitų komponentų.

Paprastai gamintojai neslepia, iš ko gaminamos krabų lazdelės, – tai surimis, vanduo, krakmolas, sojų baltymai, tam tikra medžiaga, leidžianti išlaikyti produkto formą, – dažniausiai sorbitolis, prieskoniai.

JAV nepriklausomų maisto produktų ekspertų duomenimis, krabų lazdelių sudėtis – 65 proc. baltymų, 8 proc. riebalų, 27 proc. angliavandenių. Taigi krabų lazdelės – geras magnio, vitamino B12, fosforo ir seleno šaltinis. Be to, krabų lazdelės santykinai nedidelio kaloringumo – 100 g produkto yra apie 90 kcal.

…Už mažesnę kainą

Valgyti tik surimį nežinia, ar kam patiktų… Bet produktai, pagaminti iš surimio, sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Juk tikrų jūrų gėrybių imitacija suteikia puikią galimybę pasimėgauti ypatingu skoniu… už mažesnę kainą.

Užsienyje dažniausiai tokia produkcija žymima užrašais „imitation crabmeat“ arba „imitation lobster“. Taip pat galima rasti ir specialiai salotoms skirto produkto – „crabmeat salad style“, jau iš anksto susmulkinto gabalėliais arba dribsniais.

Patiekalai iš surimio produktų itin populiarūs Japonijoje, akylai saugojančioje savo tradicijas. Žinomi gurmanai prancūzai taip pat yra vieni iš didžiausių surimio produktų vartotojų bei gamintojų. Daug šių produktų suvartojama JAV.

Tiesa, skiriasi kokybės poreikis – Japonija, kuriai skirta didžioji dalis pasaulinės šios produkcijos pasiūlos, vartoja daugiau aukštesnės kokybės produktų, o naujų ir besiplėtojančių Pietryčių Azijos, Kinijos ir Rytų Europos šalių vartotojai daugiau atsižvelgia į kainą.

Geros kokybės krabų lazdelių sudėtyje turėtų būti apie 40 proc. surimio mėsos. Etiketėje kaip pirmoji sudėtinė dalis turi būti užrašytas surimis, o ne vanduo. Geros lazdelės – stangrios, puikiai išlaikančios formą, nevandeningos ir gryno, saldaus skonio.

Perkant šaldytas krabų lazdeles, reikėtų atkreipti dėmesį į jų išvaizdą – ar jos nesusiraukšlėjusios, neišdžiūvusios. Tokia krabų lazdelių išvaizda liudija, kad produktas jau buvo atšildytas, pakartotinai užšaldytas ir, be abejonės, prarado daug savo skonio bei maistinių ypatybių.

Karštos salotos su krabų lazdelėmis

150 g krabų lazdelių (rekomenduojama atšildyti), 145 g morkų, 90 g svogūnų arba porų, 175 g raudonųjų, geltonųjų, žaliųjų paprikų, šaukštas sviesto, šaukštas grietinėlės, šiek tiek sojų padažo, baltųjų pipirų, daržovių ir meksikietiškų prieskonių.

Daržoves ir krabų lazdeles supjaustykite 0,3 cm storio, 5 cm ilgio šiaudeliais. Keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite morkas ir pakepinkite, kol suminkštės. Tuomet sudėkite porus, paprikas ir viską pakepinkite. Įdėkite krabų lazdeles, suberkite prieskonius. Viską užpilkite grietinėle ir pakaitinkite, kol užvirs.

Patiekite su mėgstamais žalumynais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Surimis, arba Krabų lazdelės"

  1. egliutia

    nu nesamone cia apie klp..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.