Vieni mokytoją girdi, kiti – ignoruoja

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimas pakvietė į forumą „Švietimo reformų raida pedagoginės visuomenės akimis”.

Sugužėjo žemaičiai iš Plungės, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Kretingos, Kelmės, Skuodo, Akmenės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų.

Turėjo forume dalyvauti ir švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, bet vietoj jo atvyko ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas bei skyriaus vedėja Regina Klepačienė.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksas Bružas bei jo pavaduotojas, Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas savo įžanginėse kalbose džiaugėsi, kad į susitikimą atvyko net kai kurių rajonų merai, vicemerai, švietimo skyrių vedėjai, mokyklų vadovai.

Rūpi algos

A. Bružas kvietė kalbėti mokytojus atvirai ir drąsiai apie švietimo reformos klystkelius. Apie juos norėjo išgirsti forume dalyvaujanti Seimo narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, taip pat Moksleivių parlamento atstovai.

Pirmasis pokalbis – dėl apverktinų jaunųjų mokytojų algų. Jų algų dydis nuo prityrusiųjų pedagogų skiriasi net 400 litų.

Galvos skausmu lieka profilinis moksleivių mokymas, kurio nauda abejotina: išblaškomi vyresniųjų klasių mokiniai ir pats mokymo krūvis nesumažinamas – tebėra didelis. Diskusijoje buvo įvairių nuomonių. Anot E. Jesino, profilinis mokymas buvo valdžios primestas iš viršaus.

Klaipėdoje – krizė?

Pedagoginę visuomenę jaudina mokyklų tinklo optimizacija. Kelmiškiai džiaugiasi, kad jų rajone įsiklausoma į gyvenviečių bendruomenių, mokytojų, tėvų, įvairaus lygio politikų ir net moksleivių nuomones, todėl rajono taryba, priimdama sprendimus, išvengia klaidingų ir skubotų sprendimų.

Į pokalbį įsiterpusi Gargždų „Kranto” vidurinės mokyklos mokinių tarybos prezidentė Laura Žiliūtė gynė tokį miesto mokyklų tinklą, koks yra dabar, nes kitoks mokyklų išdėstymas didelių nepatogumų sudarytų patiems moksleiviams.

Moksleivės gargždiškės mintis pratęsė Švietimo darbuotojų profsąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Laima Juknienė, kuri pažėrė nemažai probleminių klausimų dėl rusiškų miesto mokyklų tinklo, dėl klasių vadovo darbo apmokėjimo, mokinio krepšelio ir bendravimo su savivaldybės Švietimo skyriumi aspektų.

Keistai atrodė iš šalies, kai grupė mokytojų iš Klaipėdos dėstė forume problemas, kurių miesto valdžia negirdi ir turbūt girdėti nenori, nes į minėtą forumą nieko nepasiuntė. Dalyviams susidarė įspūdis, kad mieste tvyro gili krizė – mokytojų balso negirdima, o nuomonės galbūt ignoruojamos.

Kritikavo direktorius

Matyt, jau subrendo problema diskutuoti dėl mokyklų vadovų darbo ilgaamžiškumo bei nesibaigiančių kadencijų. Kaip teigė forumo dalyviai, nemaža dalis mokyklų vadovų sprendžia problemas patys, nepasitelkę profsąjungos organizacijų, kartais net menkina jų vaidmenį.

Juridiniai kazusai tokie, kad direktoriaus postas – iki gyvos galvos. Gal todėl negirdimas mokytojas, jaučiamas mokyklų vadovų išpuikimas.

Mokytoja iš Kelmės skundėsi: „Kodėl turiu iš savo vargano atlyginimo remontuoti klasę ir dar girdėti vadovų priekaištus? Mums turi būti sudarytos visos sąlygos, tačiau dėl demografinių problemų siekiame išlaikyti darbo vietą, todėl mūsų padėtis apgailėtina. Direktoriai tuo ir naudojasi. Mažai atsiras mokytojų, kurie išdrįs vadovui paprieštarauti. Taip ir stumiame varganas darbo dieneles”.

Šį kasdienybės skaudulį girdėjo valdžios žmonės, net paplojo už drąsą mokytojai iš Kelmės.

Tarp pedagogų atsiranda drąsių žmonių, kurie neleidžia įsisenėti problemoms. Juk pati Švietimo ir mokslo ministerija neapsisprendžia, už kiek valandų mokėti dirbant tokį sunkų klasės vadovo darbą.

Dar nėra klasės vadovo aprašo ir, atrodo, kad didžiulėje valdininkų armijoje nėra kam tai padaryti.

Užgesino aistras

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos vicemerė Rūta Cirtautaitė ir Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius apie forumą sakė, jog problemų ratas buvęs didelis, siekta panagrinėti daugiau klausimų, todėl neišvengta paviršutiniškumo.

Renginyje buvo teužsiminta apie mokyklų mokinių skaičių, kuris, kaip ir užsienio šalyse, turėtų siekti iki 600. Prisiminta, kad klasėse turėtų būti vaikų po 20. Bet diskusijų metų Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius A. Puodžiukas užgesino aistras, pabrėžęs, jog šių problemų sprendimas pareikalautų ne vieno milijono litų, tad kas jų išdrįs prašyti Vyriausybę. Todėl forumo dalyviai greitai nusileido: tegu lieka toks pats skaičius mokinių klasėse, svarbu, kad didėtų mokytojų atlyginimai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.