Kauno technologijos universiteto (KTU) visų fakultetų studentų atstovybės suorganizavo akciją „Padovanokime šypseną” ir pradžiugino 194 Kauno apskrities vaikų globos namų auklėtinius bei 20 jų auklėtojų. Mažieji akcijos dalyviai buvo nuvežti prie Baltijos jūros (kai kurie iš jų pirmą kartą pamatė smėlėtą pakrantę bei vilnijančias bangas), pasivaikščiojo po Klaipėdos senamiestį, apsilankė Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume ir stebėjo delfinų ir jūros liūtų pasirodymą.
Sunkiausia – ieškoti paramos
Septintą kartą vykusios akcijos „Padovanokime šypseną” idėjos autoriai – KTU Tarptautinių studijų centro studentų atstovybė (TSC SA). Šiemet į projektą įsitraukė visos KTU fakultetų atstovybės. Anksčiau TSC SA organizavo panašias, tačiau ne tokias masines akcijas. „Pirmą kartą vežamės tiek daug vaikų”, – tikino TSC SA narė, projekto koordinatorė Giedrė Merkelytė. „Šaunuoliai, gerus darbus darote”, – drąsino vaikų globos namų auklėtojos, dalyvavusios akcijoje. Per ankstesnes akcijas vaikai buvo vežami į kiną, teatrą, taip pat jiems buvo organizuoti įvairūs renginukai, tačiau viskas vyko Kaune.
„Sunkiausia organizuojant šiųmetinę akciją buvo tuomet, kai reikėjo ieškoti paramos. Atrodo, galvojau vienaip daryti, bet ėmiau ir dariau kitaip”, – pasakojo Giedrė. Vis dėlto rėmėjų paieškos baigėsi sėkmingai.
Vaikai dalyvavo konkursuose
Kadangi į akciją teko pažvelgti iš arčiau, mačiau, kaip paveikė kelionė Kauno savivaldybės vaikų globos namų auklėtinius.
Vaikai, pamatę autobusą, šūktelėjo: „Oho, dviaukštis!” ir pasileido bėgti prie jo. Nepraėjus nė kelioms minutėms jau buvo įsitaisę autobuse ir laukė, kada jis pajudės.
„Tai mano pirma tokia ilga kelionė”, – teigė aštuonmetė Kristina ir pridūrė, kad anksti kėlėsi, tačiau nuovargio nejaučia. „Aš kėliausi penktą valandą, o aš – šeštą, – pasakojo vyresnės mergaitės Deimantė ir Janina, prasidėjus kelionei. – Negalėjom užmigti. Visuomet taip būna prieš kelionę”. Deimantė patikino, kad trečią kartą vyksta į tokią ilgą kelionę, tačiau vis tiek labai nerimauja.
Kai autobusas pajudėjo iš Kauno, Giedrė vaikų paklausė, ką šie norėtų veikti. Pirmiausiai nuspręsta žaisti. Vaikai turėjo sueiliuoti eilėraštuką taip, kad iš kiekvienos eilutės pirmųjų raidžių susidarytų žodis „šypsena”. Vėliau vaikai, nestokodami noro ir drąsos, per mikrofoną dainavo, pasakojo anekdotus, deklamavo eilėraščius. Žinoma, tiems, kurie laimėjo anekdotų čempionatą, sueiliavo šauniausią eilėraštį, įteikti rėmėjų prizai.
Grįžtant, kai buvo išdalytos visos dovanos, tačiau azartas ką nors laimėti nebuvo nurimęs, organizatoriams teko suktis iš padėties. „Ar atstos prizą „Libellos” buteliukas (taip pat įsteigtas rėmėjų)?” – klausė Giedrė. „Taip”, – vienbalsiai atsakė vaikai.
Šėlo prie jūros
Atvykusi į Klaipėdą kiekviena grupė pasivaikščiojo po Klaipėdos senamiestį, po to kėlėsi keltu į Smiltynę. Įspūdžių buvo nemažai, o atėję į delfinariumą, kuriame plaukiojo delfinai, pasirodė jūros liūtai, visi mėgino atsisėsti kuo arčiau baseino, kad geriau matytų. Vos išėję iš delfinariumo vaikai puolė klausinėti studentų, ar galės maudytis, ar vanduo nešaltas, juk yra pasiėmę ir maudymosi aprangą, ir rankšluosčius.
Deja, oras nelepino šiluma, buvo vėsus, tačiau tai nelabai nuliūdino, nes prie jūros vaikų šėlsmas netilo: jie bėgiojo pakrante, krykštavo. Dauguma jų, vos pirmą kartą pamatę jūrą, nenorėjo praleisti progos ir brido, nekreipė dėmesio, jeigu kokia banga pasiekdavo paraitotų kelnių kraštą. Neįgalieji, kuriuos su vežimėliais studentai laipteliais atnešė į kopas, tegalėjo atsidusti ir grožėtis jūros vaizdu.
Ir grįždami į Kauną mažieji keliautojai negalėjo nurimti, vėl pasakojo anekdotus, dainavo, bendravo, mąstė apie patirtus įspūdžius.
Kaip vienas iš akcijos prisiminimų liko ženkliukai su užrašu „Padovanokime šypseną”.
Visiems vaikų globos namams įteiktos dovanos – kanceliarinės prekės bei „Flinto” žurnaliukai. „Kai svarstėme, ką dovanoti, skambinome į kiekvienus vaikų globos namus ir klausėme, ko jiems labiausiai reikėtų. Mums atsakė, kad labiausiai trūksta kanceliarinių prekių”, – teigė G.Merkelytė.
„Kokią akcija vykdysime kitais metais, kol kas negaliu pasakyti, – tikino ji. – Manau, susitiksime visi, kurie prisidėjo prie organizavimo, aptarsime šiųmetį renginį ir nuspręsime, ką darysime ateityje”.