Po truputį prasigyvename, todėl vis dažniau susitaupome pinigų kelionėms. Kai kas jau pradeda atostogauti ir išvykti į svečias šalis jau ima ir žiemą, nes nori pabėgti nuo lietuviškų darganų ir šalčio. Medikai tvirtina, kad didžiuliai ir staigūs temperatūros skirtumai – nemenkas organizmo išbandymas, kurį be komplikacijų gali išlaikyti tik treniruoti žmonės.
Dabar prasidėjo masinis laisvalaikio planavimas, o egzotiškų kelionių mėgėjai kartais sulaukia ir nemalonių netikėtumų.
Atsarga gėdos nedaro
Rašyti šia tema paskatino Angelinos Matjošiūtės iš Kėdainių laiškas. „Labai norėjosi šią šaltą žiemą išsprūsti kur nors pasišildyti. Su drauge pasirinkome atostogas praleisti saulėtajame Egipte. Kelionė, galima sakyti, pavyko, nes parsivežėme daug nepatirtų įspūdžių. Tačiau po kurio laiko namuose laukė netikėtas siurprizas: pradėjau negaluoti, kamavo silpnumas. Galvojau, kad tai eilinis peršalimas, nes buvau lengvai apsirengusi ir mūsų oro uoste labai sušalau, bet po nuodugnesnių tyrimų gydytojai nustatė hepatito A virusą. Pagelto oda, ilgą laiką pykino, kamavo vėmimo priepuoliai, pilvo skausmai, karščiavimas. Ilgai prisiminsiu kelionę ir dėl to, kad praradau daug sveikatos. Manau, kad apie tokius pavojus daugiau turėtų informuoti spauda, kelionių organizatoriai”, – skundžiasi ir siūlo išeitį kėdainietė.
Kelionių organizatoriai pataria išvykas planuoti iš anksto, pasidomėti ne tik šalies istorija, kultūros ar architektūros paminklais, bet ir kokios tuo metu oro sąlygos, mitybos papročiai, kaip patogiausia ir saugiausia apsirengti. Laimė, kad šiais laikais jau nevargina pirkinių bumas, nes praktiškai beveik visko gali ir namuose nusipirkti. Vyresni žmonės prisimena, kaip būdavo galima padaryti „biznį”, pavyzdžiui, Indijoje, nes ten vos ant kiekvieno kampo ir ypač viešbučiuose tarybinių turistų klausdavo: „Gal turite parduoti rūbų lygintuvą?” Rusiškas žodis „utiug” tada turėjo tarptautinę reikšmę…
Šiuo metu Turizmo įstatymas įpareigoja, kad keleivius iš anksto įspėtų apie šalies epidemiologinę situaciją, perspėtų apie pavojingas užkrečiamas ligas. Kai kuriuos žmones vargina kelionės lėktuvais, nors atrodytų, kad tai yra kur kas geriau, nei keletą parų kiurksoti autobuse sutinusiomis kojomis. Į oro uostą patariama atvykti kiek galima anksčiau, susipažinti su skridimo sąlygomis, bet nepatariama nerimą malšinti alkoholiu, nes nuo to, anot specialistų, savijauta ir emocinė bei fizinė būklė tik pablogėja.
Net skiepai kartais nepadeda
Specialistai paaiškino, kad skaitytojos patirtas nemalonumas – bene dažniausiai pasitaikantis kelionių susirgimas. Hepatitu A, o kitaip vadinama geltlige, galima užsikrėsti net švariuose viešbučiuose. Šią ligą iš Egipto pernai parsivežė ir keli vilniečiai. Anot higienistų, lengvai galima užsikrėsti valgant virusu užkrėstą maistą, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais. Pasitaiko, kad ligą galima gauti net kartu rūkant vandens pypkę – kaljaną.
Papildoma grėsmė kyla prisiekusiems gurmanams, kuriems rūpi išbandyti neįprastos virtuvės patiekalus. Jau vien dėl to, kad suvalgome organizmui neįprasto, mūsų kraštuose nevartojamo maisto, jau kyla tam tikrų virškinimo komplikacijų, o jeigu maistas dar užkrėstas? Tropinių ligų instituto, kuris įsikūręs Vokietijoje, duomenimis, apie 40 proc. Viduržemio jūros gėrybių yra užkrėstos būtent hepatito A virusu. O Pasaulio sveikatos organizacija vykstantiems į egzotiškas šalis rekomenduoja skiepytis ir nuo hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito. Kai kurie į namus parsiveža nemalonią ligą – dizenteriją.
Vidurių šiltinė paplitusi visame pasaulyje, o ypač ten, kur blogos sanitarinės sąlygos. Pasaulio gydytojai puikiai žino ligų atžvilgiu pavojingiausius kontinentus. Tai Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybės. O Indijoje jau yra antibiotikams atsparių vidurių šiltinės formų. Besivystančiose šalyse turistų tyko pas mus jau beveik užmirštas poliomielitas.
Pasitaiko valstybių, kuriose vietiniai gyventojai tam tikroms ligoms būna atsparūs, bet kitiems jos pavojingos. Akivaizdžiausias pavyzdys – maliarija, nuo kurios net skiepų dar nėra. Maliarija paplitusi Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos žemynuose. Ligą platina moskitai, kurių įkandimai svetimšaliui gali baigtis didele nelaime. Medikai pataria, kad vykstant į tolimą egzotišką kelionę, bent prieš porą savaičių būtina pasiskiepyti. Laikinas imunitetas pavojų gali gerokai sumažinti.
Atgijęs susidomėjimas primirštais kurortais
Vėl kyla susidomėjimas buvusių tarybinių respublikų kurortais, todėl ten nuvykti stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas. Pavyzdžiui, per Rygą galima nuskristi į Gruzijos ar Azerbaidžano sostines. Pajutę didesnius keleivių poreikius, persiorientuoja ir „Lietuvos geležinkeliai”, kurie šiemet jau organizuoja specialius traukinius į Juodosios jūros kurortus. Birželio pradžioje pirmasis traukinys iš Lietuvos pradės reguliarų susisiekimą į Adlerį, Sočį, Simferopolį.
Geležinkelininkai jaučia Rusijos ir kitų buvusių sąjunginių respublikų piliečių atgyjančią nostalgiją mūsų Palangai, todėl atnaujinamas reguliarus traukinio Maskva-Klaipėda maršrutas. Naujas keliones į buvusią Sąjungą rengia ir Tolimojo keleivinio transporto kompanija (TOKS). Jau atnaujintas autobusų maršrutas į Odesą, prieš mėnesį pradėjo vežti keleivius į Lvovą.
Kasmet populiarėja dovanotos kelionės. Tokias dovanas-siurprizus skiria artimiausiems žmonėms, šeimos šventėms. Štai 20 valandų romantišką kelionę į Kaliningrado Baltijsko uostą iš Klaipėdos atnaujino laivybos bendrovė „DFDS Lisco”. Tokią kelionę, anot jos organizatorių, vis dažniau užsisako vestuvininkai. Jeigu nėra pageidavimo išlipti Kaliningrade, tai keleiviams į Rusiją net vizų nereikia. Beje, valstybių sienų kirtimas gerokai sujaukia turistų maršrutus.