Kauno Kalniečių poliklinika „Sodros” (Valstybinio socialinio draudimo fondo) biudžetui turės sumokėti tris tūkstančius šešis šimtus devynis litus. Tokią sumą „Sodra” išmokėjo vėžiu sergančiai ligonei už nedarbingumo pažymėjimus. „Sodros” ekspertų nuomone, nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pažeidžiant galiojančias taisykles, todėl biudžetui padaryta žala. Jei poliklinika neatlygins Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytos 3609 litų žalos, ji bus išieškoma teismo keliu.
Kategoriškai nesutinka
Kalniečių poliklinikos gydytojai mano, kad nesusipratimas įvyko dėl neapibrėžtų, vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų. Poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkė Lilijana Šamšonienė tvirtina, kad, išdavus nedarbingumo pažymėjimą vėžiu sergančiai ligonei, „Sodros” biudžetui žala nepadaryta.
Kaip „Kauno diena” rašė, kaunietė Irena po gydymo kurso Vilniaus universiteto Onkologijos institute buvo nukreipta toliau gydytis į Kalniečių polikliniką pas savo šeimos gydytoją D.Palamarčiukienę. Onkologijos institutas buvo išdavęs nedarbingumo pažymėjimą. Tuo metu baigėsi Irenos neįgalumo terminas. Jį pratęsti poliklinikos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) Ireną nusiuntė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).
Moteriai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (pagal anksčiau galiojusias grupes tai atitinka II invalidumo grupę). Po poros dienų ji atėjo pas šeimos gydytoją su Vilniaus medikų išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Gydytoja jį tęsė, nes ligonė jautėsi blogai. Tačiau pagal praėjusių metų liepos mėnesį įsigaliojusias taisykles, Gydytojų konsultacinė komisija negalėjo į NDNT siųsti žmogaus dėl darbingumo lygio nustatymo, kai jis turi nedarbingumo pažymėjimą. O jeigu siunčia, tai privalo nedarbingumo pažymėjime įrašyti apie nukreipimą į NDNT. Šiai nustačius darbingumo lygį tą pačią dieną nedarbingumo pažymėjimas turi būti užbaigtas, nors ligonė serga ir dirbti negali.
Nenorėję sukčiauti medikai dabar gali būti nubausti. Jeigu NDNT nustačius Irenos darbingumo lygį, poliklinikos gydytojai nedarbingumo pažymėjimą būtų užbaigę ir nors vieną dieną ligonė būtų nuėjusi į darbą, po tos vienos dienos gydytojai vėl gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą ir negrėstų jokios baudos.
Galimybė bausti gydytojus
Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdybos Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Kebeikienė patikrino Irenos asmens sveikatos istoriją. „Sodros” ekspertė padarė išvadą, kad nedarbingumo pažymėjimai ligonei išduoti ir tęsti pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumų ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių 26, 46, 100 punktus. Dėl to VSDF biudžetui buvo padaryta žala.
„Su išvadomis kategoriškai nesutinku, – teigia Kalniečių poliklinikos GKK pirmininkė L.Šamšonienė. – Taisyklių 46 ir 100 punktai skirti pirmą kartą į NDNT siunčiamiems asmenims darbingumo lygio nustatymui. 26-asis punktas suformuluotas neaiškiai, jame nekalbama apie dirbančius ir laikinai sergančius (turinčius nedarbingumo pažymėjimą) neįgaliuosius. „Sodros” specialistės daug kartų prašiau, kad pareikalautų Valdybos paaiškinamojo rašto ar šio punkto papildymo, tikslaus suformulavimo. Valdyba savo darbuotojams seminaruose žodžiu paaiškina kiekvieną taisyklių punktą, o GKK pirmininkams tokių seminarų nebūna. 26 punktas suformuluotas taip, kad jis būtų nesuprantamas, o vėliau „Sodra” galėtų bausti gydymo įstaigas, gydytojus, rašydama aktus”.
L.Šamšonienės įsitikinimu, taisyklės prieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymams. Pastarajame teigiama: „Šis įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su šiuo įstatymu ir jo įgyvendinimu, neturi pabloginti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, materialinės ir socialinės padėties”.
Atliekamas vidaus auditas
„Neįgalusis turi teisę gauti ir invalidumo pensiją, ir nedarbingumo pašalpą. Jeigu, pasibaigus invalidumo grupės terminui, mes nenusiųsime ligonės į NDNT, ji, kol sirgs, negaus invalidumo pensijos. Įstatymas aiškiai nurodo, kad apdraustiems asmenims, gaunantiems invalidumo pensiją, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Kodėl neįgalioji Irena, kuriai pablogėjo sveikata ir moteris tapo laikinai nedarbinga, gaudama ligos pašalpą nebegali gauti jai priklausančios neįgalumo pašalpos? – stebisi L.Šamšonienė. – „Sodra” aiškina, kad tuomet, kai ligonė taps darbinga, invalidumo pašalpa bus grąžinta. Kodėl neįgaliajai priklausantys pinigai bus atiduoti tik po trijų mėnesių?”.
Kalniečių poliklinikos direktorė (vyr. gydytoja) Virginija Gailienė „Kauno dienai” sakė, kad šis atvejis buvo svarstytas poliklinikos Gydymo taryboje.
„Gavome iš „Sodros” pranešimą, kad turime sumokėti 3609 litų baudą, – teigė V.Gailienė. – Sudarėme komisiją ir dabar daromas vidaus auditas. Dar kartą aiškinamės, kas yra negerai, kur mūsų buvo padaryta klaida. Po vidinio audito išvadų galbūt rašysime „Sodrai” raštą ir prašysime dar kartą peržiūrėti šį atvejį”.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato koreguoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles, tačiau to daryti neskubama. Bet kažkodėl skubama bausti gydytojus, patekusius į neaiškių taisyklių pinkles.