Paveldėjimas, arba viskas ką privalo žinoti asmuo, pretenduojantis į palikimą

2001-07-01 įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įvedė naują paveldėjimo procedūrą. Deja, praktika rodo, jog šioje srityje Lietuvos gyventojams labai trūksta teisinių žinių, todėl neretai neišvengiama teisminio bylinėjimosi, rodosi, dėl elementarių problemų.
Šiame straipsnyje trumpai išdėstysime pagrindinius paveldėjimo teisės principus.

1.Ar turiu teisę paveldėti?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog po testatoriaus (palikėjo) mirties jo turtas yra dalinamas testamento nustatyta tvarka, o testamento neesant: įstatymo nustatyta tvarka. Civilinis kodeksas taip pat numato imperatyvias (privalomas) išimtis, kurios yra taikomos testamento atžvilgiu, t.y. atvejus kada įstatymo (kodekso) nuostatos yra viršesnės už testamento nuostatas.

Remiantis Civilinio kodekso 5.20 str. nepriklausomai nuo testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi pusę tos dalies kuri kiekvienam jų tektų pagal įstatymą, jeigu testamentu nepaskirta daugiau.

Įstatyminę paveldėjimo tvarką nustato Civilinio kodekso 5.11 str. Paveldint taikomas savotiška pirmumo sistema: vadinamosios paveldėjimo eilės. Aukštesnės eilės paveldėtojai turi pirmumą prieš žemesnės eilės:

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai),vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos

pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios),taip pat palikėjo tėvo

ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik neesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių , jeigu šie asmenys atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Palikėją pragyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, o jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys – sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais jam priklauso pusė palikimo. Neesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai.

Neesant paveldėtojų, arba visiems paveldėtojams palikimo atsakius, palikimas pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.2 str.)

2.Kaip elgtis atsiradus palikimui?

Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos privalu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo (Civilinio kodekso 5.50 str.).Deja, praktika rodo, jog Lietuvos gyventojai prastai informuoti apie šį reikalavimą ir dažnai bando palikėjo turtą „įsisavinti” nesutvarkydami dokumentų: t.y. tiesiog perimdami faktinį turto valdymą. Ypač dramatiškų pasekmių toks elgesys turi turto, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, atžvilgiu (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės ir pan.).Kelerius metus faktiškai turtą valdę, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo negavę, asmenys sumanę perleisti tokį turtą, suvokia, jog to padaryti neįmanoma.

Tenka kreiptis į teismą su prašymu dėl termino teisiniam veiksmui (paveldėjimo liudijimo gavimui) atlikti pratęsimo. Tai ganėtinai brangus procesas (minimali kaina : 1000 Lt), kurio metu įrodinėjamas faktinio valdymo buvimas (t.y, jog asmuo realiai ėmė valdyti palikėjo turtą, juo rūpinosi ir t.t. ),tačiau nedera pamiršti, jog į tokį procesą privaloma tvarka yra traukiami kiti paveldėjimo teisę turėję asmenys, ir jums gali būti pritaikytos civilinės sankcijos (nuostolių atlyginimas) turto neperėmusių paveldėtojų naudai, jei bus įrodyta, jog šie paveldėtojai nebuvo informuoti apie palikimą dėl jūsų kaltės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kreipdamiesi į notarą ,jūs privalote notarui suteikti visą turimą informaciją apie jums žinomus kitus asmenis, turinčius teisę paveldėti. Notaras daro atitnkamą žymą paveldėjimo liudijime ar atsisakyme šį liudijimą išduoti. Jums notaro neinformavus, vėliau kiti paveldėjimo teisę turintys asmenys remdamiesi šiuo faktu galės ginčyti paveldėjimo priėmimą, jeigu tik įrodys, kad neturėjo kitų galimybių sužinoti apie palikimo atsiradimą.

Žinotina, jog priimdamas palikimą, paveldėtojas perima ne tik palikėjo turtą bet ir skolas (t.y. ne tik teises, bet ir pareigas), todėl dera atidžiai vertinti palikėjo finansinę situaciją.

Draudžiama priimti palikimą su išlygomis bei pareikšti pageidavimus dėl atsisakomo palikimo paskirstymo.

3.Kaip elgtis sužinojus apie pažeistą paveldėjimo teisę?

Sužinojus, jog palikėjas testamentą sudarė smurto, apgaulės ar pan. veiksmų įtakoje, asmenys turintys teisę paveldėti pagal įstatymą, jei testamentas, ar jo dalis būtų pripažinti negaliojančiais gali kreiptis į teismą dėl testamento nuginčijimo. Tokiu atveju bus privalu įrodyti aplinkybes, kuriomis jūs remiate savo poziciją: t.y., jog palikėjas iš tikrųjų buvo apgautas, suklaidintas ir pan.

Jeigu sužinojote, jog pažeidžiant jūsų teises buvo išduotas paveldėjimo liudijimas kitam asmeniui, galite kreiptis teisminės gynybos. Šiuo atveju privalėsite įrodyti, jog neturėjote galimybių sužinoti apie palikimo atsiradimą bei kad palikimą priėmęs asmuo nesiėmė deramų veiksmų pranešti apie jūsų teises (jeigu šis asmuo žinojo, ar turėjo žinoti apie Jūsų teises).

4.Palikimas užsienio valstybėje.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog palikimas, atsiradęs užsienio valstybėje, yra priimamas pagal tos valstybės teisę. Tačiau Lietuvos advokatų kontoros gali suteikti jums pagalbą surandant galinčius padėti teisininkus atitinkamoje užsienio valstybėje, renkant, išverčiant ir legalizuojant užsienio partnerių prašomus dokumentus. Tai sutaupytų jūsų laiką bei emocines sąnaudas.