Egzotiškuose kraštuose – „egzotiškos“ ligos

Tolimi kraštai vilioja tuo, kas mums nematyta ir nepažįstama, nepatirta ir neįprasta. Tačiau kiekviena tolimesnė kelionė susijusi su tam tikra rizika.

Išvykus pasikeičia gyvenimo sąlygos, klimatas, padidėja grėsmė užsikrėsti mums neįprastomis ligomis. Kaip sako liaudies išmintis – jei žinotum, kur krisi, pasidėtum pagalvę. Tad Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja dr. Virginija Mačionienė rekomenduoja apsisaugoti bent nuo kai kurių netikėtumų ir prieš išvykstant pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų.

– Ar labai rizikuoja į kelionę susiruošę lengvabūdiškai – be skiepų?

– Pasaulio oro uostų tyrimų duomenimis, 70 procentų keliaujančiųjų į mažiau išsivysčiusias šalis gresia patirti įvairių negalavimų kelionės metu. Nuo kai kurių dažniausių vadinamųjų keliautojų ligų – hepatito A ir B, vidurių šiltinės – puikiai apsaugo skiepai, tačiau žmonėms trūksta informacijos. Nors Turizmo įstatymas įpareigoja turizmo agentūras informuoti keliautojus apie epidemiologinę situaciją pasirinktoje šalyje, deja, ne visada jos būna tokios geranoriškos. Kartais agentūrų darbuotojai nuo infekcijų pataria „saugotis“ stipresnio gėrimo taurele. Deja, nei nuo hepatito A, B ar kitų užkrečiamųjų ligų taurelė neišgelbės. Tai rodo ir faktai – nerūpestingi keliautojai iš tokių populiarių atostogų šalių kaip Egiptas, Turkija, Tunisas vis parsiveža netikėtą „suvenyrą“ – ligą.

Planuojant kelionę, dėl skiepų verta iš anksto pasitarti su gydytoju. Galima kreiptis į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, asmens sveikatos priežiūros centrus, privačius skiepų kabinetus. Nereikia baimintis, jog prieš kiekvieną kelionę teks pasiskiepyti begale skiepų. Vakcinų apsauga trunka ne vienus metus. Pavyzdžiui, pasiskiepijus kombinuotos A ir B hepatito vakcinos kursu, žmogus bus apsaugotas nuo šių dviejų pavojingų ligų 20 metų ar ilgiau. Į gydytojus reikėtų kreiptis iš anksto, bent prieš 3-4 savaites prieš išvykstant, nes reikia laiko, kad susidarytų imunitetas virusui. O jei tikitės pasinaudoti paskutinės minutės pasiūlymu ir į kelionę išlėkti paknopstomis, jau vasaros pradžioje būtų gerai pasiskiepyti nuo labiausiai paplitusių keliautojų ligų.

– Kokios užkrečiamosios ligos dažniausiai gresia turistams svetimuose kraštuose?

– Tai hepatitas A, B, vidurių šiltinė, maliarija. Ypač jos dažnos Centrinės ir Vakarų Afrikos šalyse, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Egipte, Tunise, Turkijoje, Bulgarijoje, Pietų ir Centrinės Amerikos, Afrikos, Azijos šalyse galima užsikrėsti ir hepatitu A, ir hepatitu B. Tad vykstant į šias šalis rekomenduojama pasiskiepyti kombinuota vakcina nuo šių abiejų hepatito tipų (taip bus pigiau bei prireiks mažiau dūrių).

Kasmet pasaulyje hepatitu A (viruso sukeltas kepenų uždegimas, vadinamoji geltligė) suserga apie 1,4 mln. žmonių. Liga paplitusi net Europoje. Ne išimtis ir Lietuva. Šiaip nėra šalies, kur nebūtų rizikos užsikrėsti šiuo virusu.

Kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo sunkesnė hepatito A ligos eiga. Nors sakoma, kad hepatitas A yra nešvarių rankų liga, nereikia manyti, kad apsisaugosime tik laikydamiesi higienos. Apsikrėsti galima net gyvenant švariuose viešbučiuose. Hepatitu A lengva užsikrėsti per infekuotą maistą, vandenį (net besimaudant ir netikėtai gurkštelėjus infekuoto vandens), buityje, rūkant Rytų šalyse populiarią vandens pypkę – kaljaną. Vokietijos tropinių ligų instituto duomenimis, apie 40 procentų visų jūros gėrybių Viduržemio jūroje yra užkrėstos hepatito A virusu, tad ypač rizikuoja gurmanai, mėgstantys termiškai neapdorotas jūros gėrybes. Yra buvę atvejų, kai hepatitu A turistai apsikrėtė per gėrimus, į kuriuos buvo įmesti iš nevirinto vandens užšaldyti ledo kubiukai. Vienintelė išeitis – skiepai. Pasiskiepiję ramūs būsite ir Lietuvoje, nes ir pas mus pasitaiko šios ligos protrūkių.

– Kuo pavojingas hepatitas B?

– Tai dar pavojingesnis hepatito tipas. Jis gali išsivystyti į lėtinę ligos formą, net sukelti kepenų cirozę ir vėžį. Pasaulyje per metus nuo šios infekcijos miršta apie milijonas žmonių. Užsikrėsti ja galima per seiles, lytinius santykius, per kraują netikėtai susižeidus, atliekant manikiūrą, veriant auskarus, darant tatuiruotes. Geriausiai nuo šios infekcijos saugo skiepai.

– O kaip gelbėtis nuo maliarijos, nuo kurios skiepų nėra?

– Maliarija labiausiai paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Indijoje, Pietų Azijoje, Vidurio Rytuose. Tai sunki liga. Vykstant į šalis, kur yra tikimybė užsikrėsti šia moskitų (maliarinių uodų) platinama liga, rekomenduojama (nuo rizikos laipsnio) kai kur nuolat dėvėti kūną dengiančius drabužius, kai kur reikės cheminių purškalų, o kai kur jau savaitę prieš kelionę, visos kelionės metu bei kurį laiką grįžus profilaktiškai gerti specialius vaistus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.