Bendrovių vadovai dabartines akcijų kainas laiko neįvertintomis, analitikai jas vertina atsargiau

Daugelis kalbintų Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamų įmonių vadovų įsitikinę, kad bendrovių dabartinės akcijų kainos yra neįvertintos. Tiek finansų analitikai, tiek bendrovių vadovai yra vieningos nuomonės, kad tam įtakos daugiausiai turi bendras nuosmukis visose pasaulio biržose.

„Akcijų kainų kritimas susijęs su neišvengiamai persiduodančioms negatyviomis užsienio biržų nuotaikomis, kurias diktuoja objektyvios makroekonominės priežastys. Kritimą lemia užsienio instituciniai investuotojai, kurie atsitraukia iš Vidurio ir Rytų Europos regiono“, – sakė finansų maklerio įmonės „Jūsų tarpininkas“ finansų makleris Andrius Adomkus.

Pasak jo, įtakos nuosmukiui Lietuvos akcijų rinkoje turėjo ir nepasiteisinę lūkesčiai dėl euro įvedimo šalyje, taip pat didelis neaiškumas Lietuvos politinėje padangėje. Optimizmo neprideda ir kylančios naftos ir dujų kainos bei valdžios kalbos apie „Mažeikių naftos“ nacionalizavimą.

Per pusmetį, nuo 2005 metų spalio pabaigos, visų Lietuvos bendrovių akcijų kaina Vilniaus biržoje smuko gana drastiškai, išskyrus tik keturias įmones – „Vilniaus Vingį“ (paaugo 14,7 proc.), „Guberniją“ (29,2 proc.), „Panevėžio statybos trestą“ (18,6 proc.) ir „Vilniaus degtinę“ (3,5 proc.).

Nepaisant kai kurių įmonių generuojamų ypač gerų veiklos rodiklių bei numatomos ar jau įgyvendintos agresyvios plėtros, „Aprangos“ akcijų kaina per pusmetį sumažėjo 77 proc., biržos flagmanu vadinamo „Lietuvos telekomo“ – 15,6 proc., „Pieno žvaigždžių“ – 15 proc., „Snaigės“ – 24,3 proc., „Utenos trikotažo“ – 40 proc., „Vilniaus baldų“ – 36 proc., „Invaldos“ – 12,1 proc., „Sanito“ – 78,8 procento.

„Jūsų tarpininko“ kalbintų įmonių vadovų nuomone, bene didžiausią įtaką akcijų kainų kritimui turėjo bendras nuosmukis akcijų rinkose, o ne bendrovių skelbiami veiklos rezultatai.

„Bendrovės akcijų kaina nukrito per daug – neatspindi tikrosios įmonės vertės, realiai akcijų kaina turėtų būti didesnė“, – sakė „Grigiškių“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis.

„Grigiškių“ akcijų kaina nuo praėjusių metų lapkričio smuko 23 procentais.

Alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ finansų ir administracijos vadovo Vilmanto Pečiūros teigimu, bendrovės akcijų kaina biržoje yra labai maža, vertinant pagal EBITDA ir kitus veiklos rodiklius. Jo nuomone, atsižvelgiant į „Alitos“ veiklos rodiklius, pelningumą, akcijos turėtų kainuoti po 4,5 lito.

„Alitos“ akcijos biržoje paskutinį kartą kainavo po 2,3 lito, o per pusmetį jų kaina sumažėjo 28,1 procento.

Didžiausią drabužių mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas sakė, kad bendrovė demonstruoja ne tik didžiulę plėtrą, bet ir labai didelius apyvartos augimo tempus. Be to, šiemet, priešingai nei pernai pirmąjį ketvirtį, dirbta pelningai.

„Tikimės, kad akcijos šaus į viršų, tačiau tai priklausys ir nuo tendencijų rinkoje“, – kalbėjo R. Perveneckas.

Pasak „Jūsų tarpininko“ maklerio Andriaus Adomkaus, akcijų kainos greičiausiai buvo pasiekusios tikrąsias įmonių vertes dar prieš prasidėjusį nuosmukį akcijų rinkoje pernai spalį.

„Tuo metu investuotojai sutiko mokėti tam tikrą premiją už šalies ūkio ir pačių bendrovių pelnų spartesnį augimą. Tačiau išeinant stambiajam kapitalui, atsiliepė nedidelės rinkos likvidumas“, – komentavo A. Adomkus.

Pasak jo, Lietuvoje akcijų rinka yra maža, todėl sąlygas joje diktuoja stambusis užsienio kapitalas.

„Pasaulio ekonomikoje akcijos dar nenueina nuo arenos, tačiau nemažėjant infliacijai ir kylant palūkanoms atsiranda nuogąstavimų, kad sulėtės pasaulinio ūkio augimas, mažės skolinimasis, vartojimas ir įmonių pelnai. Todėl kai kurie investuotojai jau atsigręžia į saugesnius fiksuoto pajamingumo instrumentus – obligacijas ar bankų indėlius“, – sakė finansų makleris.

A. Adomkaus nuomone, jei kilstelėjus bazines palūkanas pavyktų pažaboti infliaciją ir stabilizuotųsi naftos bei žaliavų kainos pasaulinėse biržose, pasaulinio ūkio plėtra tęstųsi ir ekonomikos ciklas išliktų palankus investicijoms į akcijas, o stambieji investuotojai sugrįžtų į vienu patraukliausių išliekantį Vidurio ir Rytų Europos regioną, įskaitant ir Baltijos šalis.

„Grigiškių“ vadovas G. Pangonis teigė manąs, kad bendrovei pavyks įgyvendinti šių metų veiklos prognozes.

„Grigiškės“ šiemet planuoja pasiekti 139,8 mln. litų konsoliduotą apyvartą ir uždirbti 7,7 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno. Vien „Grigiškės“ 2006 metais planuoja pardavimus padidinti 22,5 proc. – iki 124,12 mln. litų bei gauti 7,53 mln. litų grynojo pelno.

„Alitos“ finansų ir administracijos direktorius Vilmantas Pečiūra neatmeta galimybės, kad pelno prognozė 2006 metams bus viršyta.

Alkoholio gamintojas šiemet planuoja pasiekti 104 mln. litų pardavimus – 3,8 proc. didesnius nei pernai, bei uždirbti 13 mln. litų grynojo pelno – 17,9 proc. mažiau. Tiesa, pernai „Alita“ planavo gauti 12 mln. litų grynojo pelno, tačiau jo uždirbo kur kas daugiau – 15,825 mln. litų.

„Tokių galimybių, kad veiklos rodiklius rudenį teks tikslinti didėjimo linkme, yra, nes jau dabar viršijame planuotus rodiklius“, – „Jūsų tarpininkui“ sakė „Aprangos“ vadovas R. Perveneckas.

Pasak jo, gerokai viršyti šių metų planuojamus rodiklius įmonei pavyks jei, kaip planuota, laiku duris atvers pramogų ir prekybos centras „Akropolis“ Kaune.

„Apranga“ šiemet jau atidarė 4 parduotuves, o per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius planuoja atidaryti dar apie 10-15 parduotuvių, o gruodį Kauno „Akropolyje“ atidaryti 8 parduotuves.

Siekiant įgyvendinti šiuos planus, „Apranga“ padidino planuojamas investicijas nuo 26 mln. iki 33 mln. litų. Dabar „Aprangos“ įmonių grupei Baltijos šalyse priklauso 51 parduotuvė.

A. Adomkaus nuomone, minėtų bendrovių, kurių finansinė būklė per metus tik pagerėjo, nukritusi akcijų kaina turi realų potencialą augti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.