Su gegužės žiedais Lietuvoje pliūptelėjęs 42-ojo „Poezijos pavasario” srautas pasiekė Klaipėdą. Šiandien ir rytoj Prano Domšaičio galerijos kiemelyje (Liepų g. 33) poetai skaitys savo kūrybą.
Pradės jaunimas
Šįvakar 17.30 val. Klaipėdos „Poezijos pavasarį” pradės jaunųjų poetų vakaras, kurio metu savo eiles pristatys uostamiesčio moksleiviai bei studentai, poezijos konkursų laureatai.
Rytoj 17 val. prasidėsiančiame baigiamajame Klaipėdos „Poezijos pavasario” vakare dalyvauja Klaipėdos miesto ir krašto poetai: Vytautas Bložė, Gintaras Grajauskas, Elena Karnauskaitė, Stasys Jonauskas, Dalia Bielskytė, Onutė Dovidovičiūtė-Pučenia, Bronius Gražys, Bronė Liniauskienė, Antanas Navickas, Elena Skaudvilaitė, Mindaugas Valiukas, Antanas Zališčevskis.
Svečiai iš Rusijos ir JAV
Šiais metais uostamiestį savo viešnage pagerbs praeitų metų „Poezijos pavasario” laureatas dzūkas Stasys Stacevičius, poezijos mėgėjai išvys bei išgirs ir daugiau svečių: kaunietį poetą E. Janušaitį.
Organizatoriai skelbia, kad šiemetinis „Poezijos pavasaris” nutviekstas Rytų šviesa, tačiau poetai iš Mongolijos, Kinijos, Japonijos Klaipėdos nepasieks. P. Domšaičio galerijos kiemelyje išvysime du rusus iš Kaliningrado srities – jauną, labai gražiai savo eiles skaitantį poetą Igorį Belovą bei Vytauto Brenciaus, Liudviko Rėzos kūrybos vertėją, poetą Semą Simkiną.
Į uostamiestį atvyksta ir du amerikiečiai poetai: šiuo metu Vilniuje gyvenantis Keris Šon Kysas (Kerry Shawn Keys), iš JAV į renginį atvyks Kristoferis Marildas (Christopher Murrild). Juos lydės vertėja Patricija Šmit.
Džiazo improvizacijomis bei savo poetiniais tekstais renginį paįvairins prof. Pranciškus Narušis.
Atrakcijų nebus
„Klaipėdos „Poezijos pavasario” skaitymai bus tradiciniai, – žadėjo pagrindinis renginio organizatorius Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas. – Galbūt kada nors ir Klaipėdoje poezija bus skaitoma voniose ar bus rengiami kitokie žaidimai. Čia mano užsispyrimas – nedaryti atrakcijų, nes manau, jog poezijoje svarbiausia – turinys.
Šio renginio tikslas – pristatyti visuomenei poetus, parodyti, kaip jie atrodo, kaip mąsto, elgiasi. Galbūt daugelis jų ir nėra apdovanoti skaitovų talentu, galbūt aktoriai geriau paskaitytų poeziją, bet tokie skaitymai suteikia galimybę išgirsti, kas svarbu pačiam kūrinio autoriui, ką ji savo tekste akcentuoja”, – tikino R. Černiauskas.
Neturi analogų
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad festivalis „Poezijos pavasaris” yra unikalus ir neturi analogų visame pasaulyje.
„Jis buvo pradėtas organizuoti 1963-aisiais metais, poeto Eduardo Mieželaičio iniciatyva. Tuomet, sovietmečiu, šis renginys buvo labai pompastiškas. Kolūkiuose poetus sutikdavo su duona ir druska, rišdavo juostas ir vaišindavo, o paskui išlydėdavo vos ne jėga girtus menininkus sugrūsdami į transporto priemones”, – su šypsena prisimena sovietmečio „Poezijos pavasarius” R. Černiauskas.
Tai, kad iki šiol poetai su džiaugsmu sutinkami visoje šalyje ir daugelis mažų miestelių, organizuoja savus „Poezijos pavasarėlius”, pagerbdavo vietinius eilių kūrėjus, pasak rašytojo, rodo, jog šis renginys nėra sovietinis atavizmas.
Kataloge – šviesi poezija
Šiemet savo kūrybą visoje Lietuvoje skaito 23 grupės poetų. „Poezijos pavasario” renginiai šiomis dienomis vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir Nidoje, Šilutėje, Rietave, Telšiuose, Mažeikiuose.
Leidykla „Vaga” tradiciškai išleido „Poezijos pavasario” almanachą. Jo tema „Šviesos imperatyvas, šviesos įtampa” šiais metais pakvietė poetus vaduotis iš tamsėjančio ir nuožmėjančio šiandienos poezijos kuriamų vaizdinių konteksto. Leidinys iliustruotas fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukomis – poetų portretais.
A. Andriuškevičius, V. Kukulas ar G. Dabrišius?
Festivalio „Poezijos pavasaris” renginiai baigsis gegužės 28-ąją Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme. Šiandien bus paskelbta skaitomiausio šiuolaikinio lietuvių poeto knyga, o Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje apdovanotas festivalio laureatas. Tarp kandidatų šiemet nėra klaipėdiečių. Dėl laurų vainiko šiemet rungiasi Alfonsas Andriuškevičius už knygą „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai”, Valdemaras Kukulas už knygą „Judas taipogi danguj” ir Gintautas Dabrišius už knygą „Sviest akmenuką”.