Visi šalies moksleiviai privalės iš naujo laikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Tai turėtų įvykti birželio 8-ąją.
„Ar Lietuvoje yra proto?” – vakar piktinosi abiturientės motina vilnietė Dalia Zilinskienė, išgirdusi tokią žinią.
Šios vilnietės duktė turės laikyti istorijos egzaminą birželio 7-ąją, kitą dieną – perlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, iškart po to laukia fizikos egzaminas.
„Tai visiškas nesiskaitymas su vaikų sveikata”, – tvirtino vilnietė. Jau šiandien ji ketino paduoti švietimo ir mokslo ministrą Remigijų Motuzą į teismą.
Kita į „Lietuvos rytą” paskambinusi vilnietė (pavardė redakcijai žinoma) buvo dar kategoriškesnė: „Jeigu sąžiningai egzaminą laikiusiam mano sūnui pakriks nervai, ministrą nušausiu. Po tokio skandalo jis privalo atsistatydinti”.
Darbo grupės sprendimas
Vakar Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro darbo grupė nutarė, kad informacija apie valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotis buvo žinoma dar iki jo pradžios.
Todėl šį egzaminą reikės perlaikyti visiems – ir nusirašiusiems, ir sąžiningiems abiturientams. Ministro įsakymas laikyti jį birželio 8-ąją įsigalios po to, kai apie tai bus paskelbta „Valstybės žiniose”.
Visiems abiturientams privalomus lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminus buvo pasirinkę laikyti 42 782 šių ir ankstesnių metų abiturientai. Valstybinį egzaminą rinkosi 17 857, o mokyklinį – 24 925 abiturientai.
Perlaikymo organizavimas kainuos apie 20 tūkstančių litų.
Tyrimą pradėjo ir STT
Patikrinusi informaciją apie egzaminų užduočių platinimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba vakar vakare nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Ministras neatsistatydins
Vakar kalbėdamas Seime švietimo ir mokslo ministras R.Motuzas pareiškė neketinąs atsistatydinti ir prisiimti asmeninės atsakomybės dėl šio skandalo, nes egzaminus organizuoja Nacionalinis egzaminų centras, kuris esą yra nepriklausoma institucija.
Ministro teiginys sukėlė švietimo specialistų pasipiktinimo audrą. Dar šiais metais R.Motuzas pasirašė Nacionalinio egzaminų centro nuostatus, kur aiškiai nurodyta, kad centro steigėja yra ministerija, o jo direktorių skiria ir atleidžia ministras.
Moksleivis kreipėsi į STT
Vakar visą dieną buvo kuriamos versijos, kaip galėjo nutekėti informacija apie lietuvių kalbos egzamino užduotis.
Dauguma kaltino Nacionalinio egzaminų centro darbuotojus.
Vilniaus licėjaus abiturientas T.B. (pavardė redakcijai žinoma) „Lietuvos rytui” pasakojo, kad jam asmeniškai siūlęs pirkti užduotis kitas dvyliktokas.
Nors ir laikydamas tokį veiksmą amoraliu, T.B. apsimetė susidomėjęs ir sužinojo, jog reikės mokėti 150 litų, o užduotys bus pristatytos 21 valandą egzamino išvakarėse. Jis taip pat išgirdo atsiprašymą, kad nebuvo pasiūlytos matematikos užduotys.
Ketvirtadienį T.B. davė parodymus STT bei Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Pasak sostinės „Gabijos” gimnazijos abituriento Džiugo Šaulio, kitų mokyklų moksleiviai jam pasakojo užduotis iš platintojų nusipirkę po 12 litų. Jo gimnazijoje šitokių sandėrių nebuvo.
Įtarimai – ir dėl matematikos
Vilniaus licėjaus abiturientai nusiuntė laišką švietimo ir mokslo ministrui ir pasiūlė anuliuoti ne tik lietuvių kalbos, bet ir matematikos egzaminų rezultatus bei parengti naujas užduotis.
„Lietuvos rytui” elektroniniu paštu atsiųstame laiške pasakojama, kaip buvo siūloma pirkti matematikos egzamino užduotis.
Pasak autoriaus, užduotis kainavo 6 tūkst. litų. 15 asmenų susidėjo po 400 litų.
Vakar į „Lietuvos ryto” redakciją paskambinusi abituriento motina iš Kauno irgi tikino, kad prieš matematikos egzaminą kai kurie moksleiviai jau iš vakaro turėjo užduotis. Jas buvo siūloma įsigyti už 1000 litų.
Moksleivių darbus tikrinę mokytojai esą pranešė, kad testų įvertinimo balai labai aukšti. Dėl to moteris labai sunerimo, nes jos sūnus egzaminą laikė sąžiningai.
Iš karto po egzamino vilnietė pradėjo skambinti pažįstamiems į kitus miestus ir įsitikino, kad anksčiausiai užduotis turėjo Kauno abiturientai. Be to, jos buvo platinamos Panevėžyje ir Telšiuose.
Tuo tarpu licėjaus moksleiviai teigė, kad jau dabar sklinda kalbos, jog bus galima įsigyti ir būsimų istorijos bei anglų kalbos egzaminų užduotis.
Kaltino spaustuvės darbuotojus
Vienos Vilniaus mokyklos abiturientė 5 kanalo televizijai teigė, kad lietuvių kalbos egzamino užduotis išplatino jas spausdinusios spaustuvės darbuotojas.
Egzaminų užduotys esą buvo platinamos per tarpininkus, jas išskaidant.
Pasak abiturientės, vieno egzamino paketo kaina Vilniuje siekia 80 tūkst. litų.
Egzaminų užduotis maketuoja Nacionalinio egzaminų centro egzaminų skyriaus vedėja, spausdina bei pakuoja logistikos skyriaus technikės.
Šis skyrius vadinamas slaptuoju. Darbuotojos įsipareigojusios saugoti tarnybines paslaptis.
Tas pats televizijos kanalas pranešė, jog vilnietė turinti žinių, kad egzaminų užduočių blankus platino netgi pati Švietimo ir mokslo ministerija.
Abiturientė tai pranešė savo artimiesiems, o šie kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tačiau STT atsisakė šiuos faktus tirti.
Mokiniai padėjo agentams
STT atstovas spaudai Bernardas Gailius vakar tvirtino negalįs kategoriškai paneigti moksleivės žodžių.
Tačiau atstovas pabrėžė, kad šiomis dienomis į STT kreipėsi labai daug moksleivių ir keletas mokytojų, norėdami papasakoti apie iš anksto platinamas egzaminų užduotis.
Tai STT padėjo surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pasisiūlė bendradarbiauti
Moksleivių parlamentas, vadovaujamas Justo Plankio, irgi rinko įrodymus, kad lietuvių kalbos egzamino užduotys buvo žinomos iš anksto.
Iškviesti į ministeriją šio parlamento atstovai pasisiūlė bendradarbiauti apsaugant būsimų egzaminų užduotis.
„Trečiadienį vyks valstybinis anglų kalbos egzaminas. Mes negalime būti tikri, kad ir šios užduotys nebus parduodamos, o galbūt jau ir parduotos”, – sakė mokinių parlamento narė Eglė Remeikaitė.
Vengiama interesų konflikto
Kilus šiam skandalui, į dviprasmišką situaciją pateko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Mat šio komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės ir Seimo nario Juliaus Dautarto vaikai – abiturientai.
Vadinasi, politikai gali būti asmeniškai suinteresuoti sprendimu dėl egzaminų perlaikymo. Todėl vakar komitetas laikėsi nuošaliai.
J.Dautartas teigė, kad dar prieš metus kalbėjo su Nacionalinio egzaminų centro vadovu Vidmantu Jurgaičiu ir pranešė, jog jį pasiekė informacija apie iš anksto žinomas egzaminų užduotis.
Naudojama škotų įvesta tvarka
Lietuvos abiturientai laiko egzaminus pagal pasaulyje paplitusią klasikinę tvarką.
Išorinių egzaminų sistema naudojama daugumoje Europos šalių, ją yra įdiegusios ir Afrikos, Azijos, Centrinės Amerikos šalys.
Tokią išorinių egzaminų tvarką sukūrė škotai XIX amžiuje. Jų esmė – egzaminus organizuoja ne mokykla.