Šiemet planuojama pradėti Danės upės krantinių rekonstrukcija jau kelia nerimą mažųjų laivų savininkams – esą jie bus pašalinti iš Klaipėdos.
Pasak 27 laivus vienijančios Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai” prezidento Algirdo Valentino, nuo praėjusių metų jie nebekelia žmonių į Smiltynę, nes čia uždrausta švartuotis. Likęs verslas – plukdyti keleivius į delfinariumą, tačiau iškilo problema, kaip tai padaryti.
„Turime krantinę piliavietės užutekyje ir Danės upėje. Iš Danės upės keleivių paimti neišeina, o su piliavietės užutekiu problema ta, kad Savivaldybė visas krantines perdavė AB „Klaipėdos laivų remontas”. Praėjusiais metais įvyko susitarimas – bendrovė įpareigota suteikti mums krantinės dalį, kuo mes ir naudojamės. Jei santykiai tokie draugiški bus ir toliau, problemų nekils, bet jei bent kas pasikeis – būsime pašalinti iš Klaipėdos”, – nerimavo A. Valentinas.
Jo teigimu, dėl to laivelių savininkai susirūpino dar praėjusiais metais, kai išgirdo, kad bus rekonstruojamos krantinės Danės upėje ir piliavietės užutekyje. Žvejojantiems priekrantėje ir keleivius plukdantiems laiveliams vietos čia nebeliks, o alternatyvų esą niekas nesiūlo.
Tačiau, anot uostamiesčio mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, mažųjų laivų savininkai be krantinių palikti nebus. Iki rekonstrukcijos jiems leidžiama švartuotis Danės upėje ir Pilies uostelyje, o rekonstrukcijos metu būtų bandoma skirti jiems kitas krantinių atkarpas.
Tiesa, anot V. Plečkaičio, yra kita problema – nežinia, ar Savivaldybė galės suteikti kitas atkarpas dėl keltų judėjimo upėje.
Pagrindinė kliūtis esanti ta, kad miestas nesusitaria su Susisiekimo ministerija dėl krantinių apsikeitimo. Vieta, kur dabar Danėje švartuojasi keltai, priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD), o kitos krantinės – Savivaldybei.
Anot V. Plečkaičio, norima iš KVJUD paimti minėtą dalį krantinės Danėje, o mainais atiduoti esančią Šiaurės rage, iš kur ir galėtų plaukioti keltai.
„Tada problemos neliktų, ir mažieji laivai nenukentėtų. Tačiau šitų mainų nenori daryti Susisiekimo ministerija”, – sakė mero pavaduotojas.
Krantinių rekonstrukcijos galimybių studija bei techninis projektas jau parengti, o ketvirtadienį Vilniuje turėtų būti svarstomas klausimas dėl projekto finansavimo. Tikimasi, jog reikiami maždaug 30 mln. litų iš Europos Sąjungos lėšų bus skirti. Tiesa, jei Susisiekimo ministerija keistis krantinėmis taip ir nesutiks, jai priklausanti atkarpa turės būti rekonstruota iš valstybės lėšų. Anot V. Plečkaičio, ES pinigai negali būti panaudojami valstybės įmonių turtui gerinti.
Beje, ketinama rekonstruoti ne tik Danės krantines, bet ir piliavietės uostelį. V. Plečkaičio teigimu, jei pinigai bus skirti, surengtas konkursas, rekonstrukcija gali prasidėti jau rudenį.
Planuojama, jog krantinės bus iš specialaus afrikietiško medžio. Pasak mero pavaduotojo, projektą rengę danai vadovavosi savo patirtimi – šis medis esąs ilgaamžiškesnis už trupantį gelžbetonį. Be to, prieš gerą šimtmetį Klaipėdoje krantinės taip pat buvo medinės.