Buvusi alaus bei degtinės darykla Šaulių gatvėje jau ilgą laiką yra virtusi šiukšlynu ir benamių prieglobsčiu, nors sklypas tarp Šaulių g. 25 ir Herkaus Manto g. 38 vertingas tiek architektūriniu, tiek istoriniu požiūriu.
Pastatai apleisti stovi jau dešimtmetį, tuo tarpu jų savininkai ir Kultūros paveldo departamentas bado vieni į kitus pirštais.
„Vakarų ekspresas” nusprendė dar kartą apžvelgti apleistas Klaipėdos teritorijas ir pradeda naują rubriką „Miesto žaizdos”.
Gamino „Bohemijos” alų
Vienintelis Klaipėdoje išlikęs alaus daryklos kompleksas yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Jį sudaro buvęs gyvenamasis bei administracinis pastatas Herkaus Manto g. 38, raudonų plytų alaus darykla Šaulių g. 25, spirito varykla kieme, fachverkinis statinys, greičiausiai buvęs sandėlis, kitos pagalbinės patalpos.
Sklypas, kuriame yra komplekso pastatai, vienu galu remiasi į Herkaus Manto, kitu – į Šaulių gatvę. Jau XIX a. pirmoje pusėje čia veikė karčema, kur greičiausiai vietoje buvo gaminamas alus. Prie Herkaus Manto gatvės stovėjo mūrinis gyvenamasis namas, vėliau jis buvo pailgintas – pastatytas priestatas.
1890 metais privati karčema virto alkoholio darykla. Buvo pastatyta alaus darykla – raudonų plytų pastatas Šaulių gatvėje. Darykla turėjo „Bohemijos” pavadinimą. Ji taip buvo vadinama todėl, kad greičiausiai gamino bohemiškąjį salyklą ir alų. Bohemiškasis šviesusis alus Vokietijoje kadaise buvo itin populiarus. 1920 metais įmonė kieme pastatė spirito varyklą ir ėmė virti degtinę bei likerį. Name palei Herkaus Manto gatvę veikė gėrimų parduotuvė.
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė tik dvi alaus daryklos, viena iš jų – Šaulių gatvėje.
Po Antrojo pasaulinio karo iš daryklos vieni įrengimai buvo išvežti kitur, kiti jau buvo dingę per karą. Nuo 1945 metų daryklos statinius buvo pradėta naudoti salyklo gamybai. Alaus daryklos patalpose sovietmečiu grūdai buvo daiginami, džiovinami ir vežami į dabartinę „Švyturio” gamyklą, o kai ši prasiplėtė, raudonų plytų daryklos pastatas buvo pradėtas naudoti kaip tabako sandėlis. Kituose komplekso pastatuose po karo buvo laikomi salykliniai grūdai, „Ryto” spaustuvė laikė popieriaus atsargas.
Gyvenamajame name kurį laiką veikė alaus daryklos kontora, prokuratūra, viešbutis, sovietmečiu – gėrimų, kojinių parduotuvės. Dabar pastate Herkaus Manto gatvėje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parduotuvė, kavinė.
Reikia specialaus plano
Pastatai priklauso UAB „Vyturys” ir keletui fizinių asmenų. Pastato bendrasavininkis, UAB „Vyturys” akcininkas Valdas Trinkūnas tikino, kad savininkai sutaria dėl bendros komplekso koncepcijos, yra suinteresuoti, kad kompleksas kuo greičiau būtų pradėtas renovuoti.
Čia, pasak jo, planuojama rengti prekybos pasažą, galėtų būti įkurtos prekybos įstaigos, viešbučiai, maitinimo įstaigos, kiti visuomeniniai pastatai, galbūt net gyvenamosios patalpos. Nebūtų pamiršta ir istorinė komplekso praeitis. „Alus gal čia ir nebebus gaminamas, tačiau alaus atsigerti tikrai bus kur”, – sakė V. Trinkūnas.
Pastato savininkų interesams šiek tiek trukdo tai, jog kai kuriuose komplekso pastatuose yra įsikūrusi valstybinė įstaiga, tačiau su jais galimi patalpų mainai.
Vis dėlto didžiausia problema, anot V. Trinkūno, yra tai, kad kultūros paveldo statusą turinčiam objektui reikia specialaus plano. Prieš dešimtmetį parengtas detalusis planas nebeatitinka šiuolaikinių įstatymų ir komplekso koncepcijos. Senajame plane buvo numatyta tik vieno pastato – buvusios daryklos – rekonstrukcija.
„Specialųjį planą turi rengti Kultūros paveldo departamentas. Jo prašėme tai padaryti, deja, atsakymo nesulaukėme. Plano greitu laiku tikriausiai nesulauksime, turint omenyje tai, kiek mažai lėšų tam tikslui gauna departamentas. Čia įstatymai susikerta su realybe. Artėja riba, kad greitu laiku visos rekonstrukcijos sustos, – prognozavo V. Trinkūnas. – Be specialaus plano nieko negalime daryti, – taip mums kartoja visose institucijose. Miname įstaigų slenksčius, bet būdų, kaip galėtume pradėti pastatų rekonstrukciją, nerandame. Atsidūrėme aklavietėje.”
Viena iš keturių „opų”
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Laisvūnas Kavaliauskas sakė neturįs duomenų, kad alaus ir spirito daryklos savininkai būtų kreipęsi į departamentą dėl specialaus plano rengimo. Tiesa, šiais metais jam ir nebeatsirastų lėšų. Kiek lėšų ir laiko kainuotų tokio plano rengimas, L. Kavaliauskas negalėjo atsakyti.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio žiniomis, alaus ir spirito darykla Šaulių gatvėje – vienas iš keturių didžiausią susirūpinimą keliančių kultūros paveldo objektų Klaipėdoje. Dar trys miesto opomis virtę prieškario Klaipėdos pramonės objektai: celiuliozės ir popieriaus virimo cechas uosto teritorijoje, skerdykla bei dujų sandėlis Liepų gatvėje. Anot L. Kavaliausko, šiuos pastatus gelbsti tik tai, kad jie yra įrašyti į kultūros vertybių registrą, antraip jie jau seniai būtų nugriauti.
„Šių visų keturių objektų savininkai nesiima jų tvarkyti, motyvuoja tuo, kad pastatams atgaivinti reikia didelių investicijų, o jiems trūksta lėšų. Su alaus daryklos savininkais kalbėjau prieš kokį mėnesį. Jie sakė, kad rengiamas viso komplekso detalusis planas, bet jų interesams trukdo tai, kad pastato dalis priklauso valstybinei įstaigai”, – sakė L. Kavaliauskas.