Infliacija yra valdoma
Dalia Grybauskaitė, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos narė: – Ar Vyriausybė galėjo suvaldyti infliaciją? Nenorėčiau veltis į diskusijas, tačiau EK nevertina konkrečių vyriausybių pastangų, bet tiesiog tiki deklaruojamais pareiškimais, darydama prielaidą, jog viskas daroma tam tikslui pasiekti. Tai yra pačios šalies vidaus reikalas. EK pasirengusi padėti rengiantis įsivesti eurą konsultacijomis, patarimais, bendra darbo grupe ir kitais būdais, tačiau tik nuo Vyriausybės priklauso, ar ji naudojasi esamomis galimybėmis.
Kaip bus ateityje? Vėlgi viskas Lietuvos vadovų rankose. Centrinis bankas su Finansų ministerija turėtų apskaičiuoti, kokio infliacijos augimo galima tikėtis artimiausiu metu, bei įvertinti, kada ir kokiomis priemonėmis šiuos procesus būtų galima pristabdyti. Atlikus šiuos darbus, bus įmanoma nustatyti ir paskelbti naują datą, kada Lietuva sieks įsivesti eurą. Esu įsitikinusi, kad tai padaryti privalu kiek galima greičiau. Laukti ir dejuoti negalima, nes tam paprasčiausiai nėra laiko. Būtina parengti labai konkretų priemonių planą, kurios išsklaidytų visas abejones, ar Lietuva iš tiesų nori įsivesti eurą ir ar jos realūs veiksmai neprasilenkia su deklaruojamais lozungais. Kol kas ryte ES girdi vieną Lietuvos pareiškimą, per pietus – kitokį, o vakare išvedžiojimus, esą euras „baubas”, kuris kenkiantis žmonėms – kokia tikroji pozicija suprasti gana sunku.
Aš taip pat negaliu sutikti su insinuacijomis, esą Europa nenori priimti Lietuvos į euro zoną. Nenorėčiau užsiimti spekuliacijomis ar kokių nors pareigūnų pasisakymų vertinimu. Galiu pakartoti tik tai, jog EK neužtrenks durų nė vienai eurą įsivesti siekiančiai valstybei, jei ji atitiks Mastrichto kriterijus. Viso pasaulio valstybės, taigi ir Lietuva, turi galimybių tam tikra dalimi suvaldyti infliaciją – jas reikia tik racionaliai išdėstyti ir naudoti. 15-16 proc. infliacijos krepšelio Vyriausybė daro įtaką tiesiogiai fiskalinės politikos priemonėmis.
Reikia politinių permainų
Jonas Lionginas, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos frakcijos narys:
– Manau, kad mes nepadarėme jokių grubių klaidų rengdamiesi narystei euro zonoje nuo 2007-ųjų, todėl dabar sunkoka kalbėti apie kokią nors naują strategiją, galinčią Lietuvą apsaugoti nuo „užlipimo ant grėblio” antrą kartą. Esu įsitikinęs, kad neigiamą EK vertinimą lėmė politiniai motyvai. Dvejus metus Vyriausybė vykdė griežtą fiskalinę politiką, atsisakėme kai kurių socialinių programų ir panaudojome visus leistinus infliacijos valdymo instrumentus. Jei būtume mėginę reguliuoti viešojo transporto kainasar spausti energetikus, neabejoju, kad EK visa tai būtų įvertinusi skaičiuodama infliacijos rodiklį ir priėmusi tokį pat nepalankų sprendimą, koks ir nuskambėjo gegužės 16-ąją.
Panašiai elgtis derėtų ir artimiausioje ateityje – jokių dirbtinų kliūčių ar grubaus kišimosi į rinką. Puikiai žinome, kad visa Europa priklauso nuo rusiškų energetinių resursų, todėl brangstant dujoms ir naftos produktams mėginti pažaboti kainų augimą kituose sektoriuose būtų tiesiog neprotinga. Reikia labai ramiai apmąstyti visas EK pastabas, bet nemėginti verstis per galvą, siekiant trūks plyš kuo greičiau įsivesti eurą. Galbūt reikėtų dar kartą paanalizuoti, ką laimėtume ir ką prarastume atsisakydami lito.
Kita vertus, jei mūsų spėjimas dėl motyvų, lėmusių nepalankų EK sprendimą, iš tiesų susijęs su politika, galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti politinės opinijos apie Lietuvos makroekonomiką formavimui. Jei pavyktų šioje srityje nuveikti ką nors svaraus iki birželį vyksiančio Europos viršūnių susitikimo, yra vilčių, kad mes įšoksime į paskutinį traukinio vagoną, keliaujantį į euro zoną. Premjeras ir Prezidentas akistatai su kitais ES vadovais turėtų pasirengti itin gerai. Jei užsikabinti už šio „šiaudo” nepavyks, artimiausius dvejus metus euro įvedimo ambicijas galime pamiršti.
Galimybės menkėja
Rimantas Rudzkis, profesorius, „DnB NORD banko” vyriausiasis analitikas:
– Jei Europos finansų ministrai ar Europos Viršūnių Taryba po mėnesio pakeistų dabartinį EK Lietuvai paskelbtą verdiktą – galėtume girtis tapę stebuklo liudininkais. Tam reikia, kad Europos Komisijos rekomendacija Lietuvos nepriimti į euro zoną būtų atmesta vienbalsiai, o tai vargu ar įmanoma. Kita vertus, padėtis pakankamai paradoksali, nes mūsų neatitikimas Mastrichto kriterijams yra mikroskopinis, o pats kriterijus, švelniai kalbant, – nelogiškas.
Antra vertus, EK pareigūnų prognozės, jog infliacija Lietuvoje artimiausiu metu turėtų didėti, yra sunkiai paneigiamos. Labiausiai tikėtina, kad, paskelbus naujas dujų kainas ir padidinus kai kuriuos akcizus, infliacija peršoks 3 procentų ribą. Vadinasi, kalbėti apie naują terminą, kai vėl belsimės į euro zonos vartus, galima tik po to, kai per rinką nuvilnys naujų kainų banga. Nors teoriškai būtent dabar šalies ūkis yra pačios geriausios „sportinės formos” akivaizdu, kad rudenį tokie nebebūsime, nes skaičiuojant vidutinę metinę infliaciją bus vertinami tie mėnesiai, kai kainos augo sparčiausiai. T.y. kalbėti apie prašymą dar kartą įvertinti mūsiškę konvergencijos programą nėra jokios prasmės – mūsų galimybės atitikti visus kriterijus akivaizdžiai mąžta.
Galvoti reikia apie gerokai tolesnę perspektyvą ir visas valstybės reguliuojamas kainas arba pakelti kiek galima anksčiau, arba nustumti kiek galint toliau, kad po to padėtis stabilizuotųsi ir infliacija nuslūgtų.
Galima tik apgailestauti, kad mūsų Vyriausybė nesusigriebė šių sprendimų priimti gerokai anksčiau. Prastai atlikusi analitinį darbą ir pražiopsojusi tinkamą momentą ji tik mušasi į krūtinę, esą, buvusi „sąžininga”.
Manau, kad tai pati svarbiausia euro neįvedimo pamoka, kurią visiems valdžios žmonėms būtina suvokti iki kito euro zonos šturmo. Laiko greičiausiai turime bent trejus metus, per kuriuos turėtų išaugti tiek energetikos kainos, tiek kurį laiką stabdytos socialinės išmokos ir atlyginimai. Tikėtina, kad per šį laiką pasikeis ir pačios EK nuostatos Mastrichto kriterijų atžvilgiu bei kai kurių rodiklių skaičiavimas, nes kai kurie dalykai iš tiesų yra nelogiški ir sunkiai įgyvendinami. Jei apie tai kalbės ne tik Lietuva, bet ir Čekija su Vengrija, vaizdas bus kitoks.
* Skaičiai * Faktai * Citatos
* Gegužės 16 dieną EK ir Europos Centrinio Banko parengtoje konvergencijos ataskaitoje nurodyta, kad vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje iki 2006 metų kovo mėnesio siekė 2,7 proc. ir šiek tiek viršijo Mastrichto kriterijų, kuris šiuo laikotarpiu siekė 2,6 procento.
Tačiau jau kitą dieną buvo paskelbta ES statistikos agentūros „Eurostat” apžvalga, kurioje, įvertinus infliacijos rodiklio vertę balandžio mėnesį, šis rodiklis pasirodė išaugęs iki 2,7 proc.
* EK ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Choakinas Almunija neigė padaręs klaidą ir tikino, kad Komisija vertino ne tik infliaciją skaičių prasme, bet ir tai, kokia tvari ji yra. Pareigūnas prognozuoja, kad Lietuvoje vidutinė infliacija 2006 metais sieks 3,5 proc.
* „Hansabanko” finansų analitikai pareiškė, kad įsivesdama eurą 2007-ųjų metų sausio 1-ąją, Lietuva būtų įgavusi išskirtinumą kitų Europos sąjungos šalių, dar nepriklausančių euro zonai, atžvilgiu: tiek dėl užsienio investicijų pritraukimo, tiek dėl patogesnės prekybos su euro zonos šalimis, tiek dėl ekonominio stabilumo, tiek dėl šalies įvaizdžio.
* Finansų ministras Zigmantas Balčytis patvirtino, kad, žlugus planams eurą įvesti ateinančiais metais, pradėta svarstyti galimybė anksčiau didinti akcizus benzinui ir dyzelinui. Laikantis ankstesnio susitarimo, pasiekto stojant į ES, akcizai benzinui iki 1484 litus už toną (beveik dviem šimtais litų), o dyzeliniams degalams iki – 1125 litus (daugiau nei šimtu litų) turėtų būti padidinti tik 2008-aisiais. Tačiau tokiu atveju išaugusios kainos užkirstų kelią įsivesti eurą ir nuo 2009 metų pradžios.
* SEB Vilniaus banko ekspertai prognozuoja, kad be euro likusioje Lietuvoje gali pakilti palūkanų normos litais išduodamiems kreditams.
* Ekonomikos analitikų teigimu, smūgį turėtų patirti nekilnojamojo turto rinka, kurioje spekuliuojant euro įvedimu buvo auginamos kainos.
* Liberalcentristai mano, kad Lietuva eurą turėtų bandyti įsivesti nuo 2011 metų drauge su didžiausia naująja ES nare Lenkija. Politikų manymu, tai leistų per ateinančius ketverius metus baigti mokėti kompensacijas gyventojams už nuvertėjusius rublinius indėlius bei turėtą nekilnojamąjį turtą, užbaigti žemės reformą bei kitus svarbius makroekonomikai įtaką darančius darbus.
* Prezidentas Valdas Adamkus žada siekti, kad birželį Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai priimtų teigiamą sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje jau kitąmet. Jo manymu, jei mūsų šaliai būtų leista įsivesti eurą nuo 2007-ųjų metų, taip būtų pademonstruotas ES atvirumas ir lygiateisiškumas.