„Studijų metais buvo visko: ir ilgų vakarojimų, ir kūrybinių kančių, ir bohemiškos dvasios. Tačiau tikrą menininką pažinsi iš jo darbų, o ne iš nutįsusių megztinių, neplautos galvos ar „žolės” kvapelio. Menų fakultetas – ne vieta silpniems žmonėms ir pilkoms pelytėms”.
Tokią nuomonę „Vakarų ekspresui” išsakė Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) absolventas Paulius Stalionis.
Šiuo metu „Balticum” TV reklamos režisieriumi bei anonsų redaktoriumi dirbantis Paulius baigė režisūros studijų programą. Menininku pašnekovas savęs nevadina, tačiau neabejoja, kad norintiems studijuoti MF būtinas talentas.
Išmoko „valdyti” žmones
Paulius jau septynerių rašė eiles, lankė dramos būrelį, dalyvavo įvairiausiuose konkursuose. Pastaruosius ketverius metus jis rašo tekstus garsiems ir mažiau žinomiems estrados atlikėjams. Tad sprendimą studijuoti režisūrą Paulius priėmė nedvejodamas, o darbą televizijoje vadina „savomis rogėmis”.
Pašnekovas tikina MF įgijęs žinių, būtinų dabartiniame darbe. Tiesa, su praktika čia buvę problemų.
„Realybė nuo trejų studijų metų skyrėsi kaip diena nuo nakties. Tada mes turėjome tik kokias septynias savaites tikros praktikos. Tačiau tai nėra blogai. Dabar kuo puikiausiai sugebu „valdyti” net ir pirmą kartą prieš vaizdo kamerą stojantį žmogų”, – sako pašnekovas.
Pauliui įsidarbinti padėjo įgimtas smalsumas, atkaklumas bei vieno žmogaus rekomendacijos. Deja, iš 17 jo kurso draugų pagal specialybę dirba tik keli. Vieni, anot pašnekovo, išvyko Airijon, kiti, net turėdami darbą, Lietuvoje vos galą su galu suduria. Tačiau galvą ir noro turinčio menininko padėtis Lietuvoje, Pauliaus nuomone, nėra visai prasta. Jo įsitikinimu, daugiau galimybių siekti karjeros yra sostinėje.
Į teatrą – su meile
Muzikų šeimoje užaugusi Rasa Ulteravičiūtė teigia kiekvieną dieną į darbą skubanti su meile ir užsidegimu. Klaipėdos muzikinio teatro solistę pasirinkti muzikės kelią paragino šeima, tačiau kitokios veiklos pašnekovė teigia net neįsivaizduojanti.
„Darbas teatre – sunkus, reikalaujantis pasiaukojimo. Statant spektaklį tenka plušėti nuo aušros iki išnaktų. Tačiau laisvesnėmis dienomis tiesiog nerandu sau vietos”, – juokiasi Rasa.
Besirenkantiems dainavimo studijų programą, pašnekovės teigimu, būtinas ne tik geras balsas bei muzikos rašto išmanymas, bet ir užsispyrimas, blaivus mąstymas. Juk scenoje neišvengsi kritikos, todėl svarbu nepasiduoti emocijoms. Nors paprastai menininkai, prisipažįsta Rasa, būna labai jautrūs.
Studijų metus solistė prisimena kaip juodą darbą. Grupinių paskaitų čia būta nedaug, didžioji dalis užsiėmimų – individualūs.
„Ateini anksti ryte, imi auditorijos raktus ir groji. Paskui paskaitos. Po jų – vėl individualus darbas iki vėlyvo vakaro. Per dieną taip tekdavo praleisti po šešias-devynias valandas”, – prisimena Rasa ir tvirtina, kad tinginiukas čia paprasčiausiai neištvertų. Anot jos dauguma dainininkų – disciplinuoti žmonės ir tikri individualistai. Juk čia vienas išeini į sceną, niekam už nugaros nepasislėpsi.
Dainininkams, anot pašnekovės, neteks džiaugtis ir studentavimu. Alus, vakarėliai ir linksmybės – tabu, nes reikia labai saugoti balsą. Tačiau galimybių dalyvauti įvairiausiuose koncertuose šios studijų programos studentams – į valias.
Naujovė – parengiamieji kursai
KU Menų fakultetas bene vienintelis Lietuvoje siūlo abiturientams visas meno sritis apimančias studijų programas. Šiemet dvyliktokai galės rinktis choreografijos, choro dirigavimo, dailės, dainavimo, džiazo, liaudies bei pučiamųjų ir styginių muzikos, fortepijono, muzikos istorijos ir teorijos, muzikos pedagogikos, režisūros bei sportinių šokių studijas.
Šiais metais MF siūlo naujovę – parengiamuosius dainavimo kursus. Anot fakulteto dekano prof. Vytauto Tetensko, jie skirti gerą balsą turintiems, bet muzikos nesimokiusiems žmonėms. Metų ar dvejų kursus baigę jaunuoliai toliau galės rinktis bakalauro studijas.
Beveik visų MF studijų programų absolventai, pasak dekano, gali dirbti pedagoginį darbą, vadovauti meno kolektyvams. Dainavimo bei pučiamųjų ir styginių muzikos programų studentai, pašnekovo teigimu, visų pirma ruošiami Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.
Reikalui esant, specialiai Klaipėdos dramos teatrui MF ruošia dramos teatro aktorių kursą. Režisieriai dažniausiai randa darbą mėgėjų teatruose, dirba renginių organizatoriais. O sportinių šokių specialistai steigia savo klubus.
V. Tetenskas neabejoja, kad darbo vietų MF absolventams tikrai atsiras, juo labiau kad meno pasaulyje šiuo metu dirba daug visai kitų sričių specialistų. Čia, anot pašnekovo, susiduriama su kita problema – mažu atlyginimu.
„Neslėpsiu, kad dažnam absolventui tenka suktis keliuose darbuose, kad uždirbtų duonai. Gaila, nes dėl to kenčia darbo kokybė”, – apgailestavo pašnekovas.
Teatruose – atviros durys
„Vakarų ekspreso” kalbinti uostamiesčio teatrų vadovai vienbalsiai tvirtino, kad čia jauni specialistai labai laukiami.
Anot Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno, nemažai MF režisūros bei aktorių programų absolventų ateina būtent čia. Režisūros studentai paprastai dirba režisierių asistentais. Ypatingai laukiami dramos teatre jauni aktoriai.
Kaip ilgametis diplominių darbų vertinimo komisijos pirmininkas, G. Pranckūnas pastebi, kad studijų kokybė MF stipriai išaugo.
„Režisūros programą baigęs jaunimas jau turi savo stilių, savo veidą. Šiuo metu pas mus dirbantys absolventai yra puikūs žmonės ir specialistai”, – džiaugėsi vadovas.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės teigimu, MF ruošiami specialistai yra labai reikalingi. Anot pašnekovės, ateityje ruošiamasi suburti tris kartus didesnę trupę. O jau dabar teatro chore trūksta vyrų.
Tačiau šalies mokymo sistemai vadovė negaili priekaištų. Pasak jos, kol kas vis dar neatitrūkstama nuo sovietinio mąstymo ir nejaučiama, ko iš tiesų reikia praktikoje.
Mokyklose – perteklius
Pasak Klaipėdos miesto mokyklų vadovų asociacijos pirmininko ir „Vyturio” vidurinės vadovo Vladimiro Genučio, MF auklėtiniams įsidarbinti mokytojais uostamiesčio mokyklose nėra taip paprasta. Daugiau tokių specialistų, anot pašnekovo, reikia kryptingą meninį ugdymą vykdančiose mokyklose.
„Pas mus dirba 16 muzikos specialistų, nes mes vykdome kryptingą muzikinį ugdymą. Teatro klases mieste turi tik viena mokykla – Simono Dacho. Tačiau dažniausiai dramos mokytojais dirba lietuvių filologiją ir režisūrą baigę žmonės”, – sakė pašnekovas.