Kelinti metai iš eilės Klaipėdos savivaldybė susiduria su viena ir ta pačia problema – lėšų, reikalingų vežėjų išlaidoms už lengvatų turinčių keleivių vežimą kompensuoti, stygiumi.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, kasmet tam pritrūksta 2-2,3 mln. litų. Šie metai – ne išimtis. Prognozuojama Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto išlaidas šiai funkcijai vykdyti būsiant 9 mln. 380 tūkst. litų, o realiai skirta kiek daugiau nei 7 mln. litų – 2 mln. 380 tūkst. litų mažiau nei reikėtų.
Tokia padėtis susiklostė todėl, kad lėšų poreikis kitiems metams buvo nustatomas vadovaujantis vien vežėjų praėjusiais metais negautų faktinių pajamų apskaičiavimais ir visiškai neatsižvelgiant į objektyvias tokio reiškinio priežastis – kasmet didėjanti besinaudojančių transporto lengvatomis gyventojų skaičių, augantį naudojimosi lengvatomis dažnį, keleivių srauto priemiesčio maršrutuose didėjimą ir pan.
Iki šiol, sakė R. Taraškevičius, Savivaldybė lėšų trūkumo problemą spręsdavo metų pabaigoje perskirstydama nepanaudotas tikslinės dotacijos lėšas kitoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Dažniausiai tai būdavo lėšos, likusios išmokėjusius įvairias socialines pašalpas. „Tokiu būdu kasmet mes sutaupydavome 4-5 mln. litų, kuriuos galėdavome skirti kitoms, prasčiau finansuojamoms, Savivaldybei priskirtoms vykdyti. Deja, pasikeitus įstatymams, – sakė R. Taraškevičius, – šiais metais tokios galimybės nebeturėsime.”
Lėšų stygius lengvatoms apmokėti kaip tik ir buvo vienas iš pagrindinių klausimų, kurių aptarti uostamiesčio vadovas praėjusį trečiadienį vyko į Vilnių. „Tikiuosi, kad metams įpusėjus valstybės biudžetas bus peržiūrimas ir trūkstamą sumą mes gausime”, – prognozavo R. Taraškevičius.
Apie biudžetą – optimistiškai
Savivaldybės finansininkų parengtos informacijos duomenimis, miesto biudžeto pajamos renkamos sėkmingai. „Po dviejų pirmųjų gan įtemptų mėnesių, – sakė R. Taraškevičius, – galime lengviau atsikvėpti – padėtis stabilizavosi. Keturių mėnesių duomenimis, jau turime per 4,6 mln. litų viršplaninių pajamų.”
Metinis planas įvykdytas 34,2 proc. Tai daugiau nei visų savivaldybių vidurkis, kuris sudaro 33,3 proc., tačiau mažiau nei 2005-aisiais tuo pat metu, kai uostamiestyje jau buvo surinkta 36 proc. visų planuojamų gauti pajamų.
Pagal atskiras mokesčių rūšis sausio-balandžio mėnesiais daugiausia virš plano gauta gyventojų pajamų mokesčio – per 2 mln. litų. Taip pat geriau nei prognozuota renkamas ir nekilnojamojo turto mokestis.
„Skaičiai liudija, – džiaugėsi R. Taraškevičius, – kad miesto biudžeto surinkimas pagalios stojo į savo vėžes. Jei tik nenutiks kas nors nenumatyta, metų viduryje turėsime galimybę biudžetą peržiūrėti, papildomai skirti lėšų švietimo, kultūros, sporto ir kitoms įstaigoms bei jų vykdomoms programoms finansuoti.”
Darželių neuždarys
R. Taraškevičius teigė buvęs nustebęs, kai praėjusią pasirodė straipsnis apie tai, kad dėl prastos būklės neva turėsiančios būti uždarytos kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Išsakyta labai daug įvairiausių pretenzijų, todėl paprašiau man pateikti išsamią informaciją, o kaipgi yra iš tikrųjų. Skaičiai byloja visai ką kita. Praeitais metais ikimokyklinių įstaigoms remontuoti buvo skirta 920 tūkst. litų, santechnikos įrenginiams atnaujinti – 317 tūkst. litų, naujiems virtuvės įrengimams pirkti – 122 tūkst. litų. Šiais metais remonto darbams suplanuota atseikėti apie milijoną, sanitariniams mazgams toliau tvarkyti – 250 tūkst. litų. Stengsimės, kad visi daželiai atitiktų jiems keliamus reikalavimus, tad kalbos apie tai, kad bent vienas iš jų bus uždarytas, nė būti negali”, – patikino miesto vadovas.
Tartasi dėl piliavietės
Praėjusį ketvirtadienį į pirmą posėdį buvo susirinkusi darbo grupė Klaipėdos piliavietės išvystymo vizijai ir koncepcijai parengti. Tai, pasak R. Taraškevičiaus, buvo lyg ir pirmas susipažinimas. Po poros savaičių grupės nariai nusprendė susirinkti dar kartą ir pristatyti jau konkrečius pasiūlymus, idėjas bei planus. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tai piliavietės teritorijos daliai, kuri priklauso Savivaldybei, taip pat bus tariamasi, kaip suderinti planuojamus miesto ir privataus kapitalo iniciatyva jau pradėtus įgyvendinti projektus.
Tokie susitikimai, sakė R. Taraškevičius, nuo šiol bus reguliarūs. Jų metu bus aptariamos iškilusios problemos, kartu ieškoma visoms piliavietės atgaivinimu suinteresuotoms grupėms priimtinų jų sprendimo būdų.