Uostamiestyje vis netyla diskusijos dėl miesto širdyje esančios Mažvydo alėjos likimo.
Niekas neabejoja, kad šią pėsčiųjų alėją būtina tvarkyti, tačiau išsiskiria nuomonės dėl rekonstrukcijos masto.
M. Mažvydo alėjos detalųjį planą rengęs architektas Edmundas Andrijauskas įsitikinęs, kad viskas priklauso tik nuo politinės valios.
Pliusiukas prieš rinkimus?
Tai, kad miesto valdžia šiemet pradėjo kalbėti apie būtinybę šiek tiek suremontuoti M. Mažvydo alėją, o planuose numatytos rekonstrukcijos darbus palikti „turtingesniems laikams”, gali sukelti įtarimų, kad pirmasis būdas tiesiog parankesnis artėjant savivaldybių tarybų rinkimams.
„Papudruota” M. Mažvydo alėja akivaizdžiau reprezentuotų rinkėjams, ką dabartinė valdžia padarė gero miestui. Pradėjus esminę alėjos rekonstrukciją, darbai užsitęstų kur kas ilgiau. Tad parodęs rinkėjams statybvietę pliusiuko neužsidėsi”, – svarsto architektas A. Andrijauskas.
Tačiau toks poelgis, pasak jo, būtų akivaizdus lėšų švaistymas ir netoliaregiškumo „recidyvas”. „Nemanau, kad tokios savybės yra būdingos mūsų valdžiai”, – viliasi jis.
„Viskas valdininkų rankose”
„Vakarų eksprese” jau rašėme, kad miesto valdžia užsibrėžė dar šiemet nors šiek tiek suremontuoti M. Mažvydo alėją. Esą laukti, kol atsiras pinigų esminei rekonstrukcijai, kuri buvo numatyta Klaipėdos miesto strateginiame plane, gali tekti dešimt metų.
„Kas pasakė, kad požeminė automobilių stovėjimo aikštelė M. Mažvydo alėjoje bus pradėtas įrenginėti tik po 10 metų? Lygiai taip pat galima pasakyti, kad tik po 100 metų. Jeigu nieko nedarysi, jos nebus niekada. Realizacijos klausimas yra Savivaldybės rankose – ar ji organizuoja konkursą ir leidžia verslo struktūroms 50 metų išsinuomoti M. Mažvydo alėjoje pastatytą požeminę aikštelę ir iš to pelnytis, ar eina kitu keliu”, – stebėjosi E. Andrijauskas.
„Pelningas verslas”
Architektas sako neabejojantis, kad atsirastų verslininkų, norinčių investuoti į požeminę aikštelę. Mat Vilniaus pavyzdys rodo, kad tai pelningas verslas.
„Nors sostinėje mokestis už vieną valandą stovėjimo siekia 3 litus, ten nuolat pilna automobilių. Užsieniečiai, atvažiavę į Lietuvą, stebisi, kodėl pas mus manoma, esą pats didžiausias biznis – gyvenamųjų namų statybos. Pasak jų, vienas pelningiausių pasaulyje verslų – automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir jų eksploatavimas”, – akcentavo E. Andrijauskas.
Jo teigimu, būtų didžiausias nusikaltimas „numarinti” M. Mažvydo alėjos požeminės aikštelės idėją, ypač dabar, kai visos senamiesčio gatvės ir net šaligatviai bei žaliosios vejos prigrūstos automobilių.
Architektas akcentavo, kad centrinėje miesto dalyje nėra taip paprasta surasti tinkamų vietų automobilių aikštelėms statyti. Jis prisiminė, kad M. Mažvydo alėja planuose jau nuo 1998 metų fiksuojama kaip viena iš vietų automobiliams statyti. Tuomet iš viso centrinėje miesto dalyje buvo numatytos 4 vietos, kur būtų galima įrengti požemines ir daugiaaukštes automobilių aikšteles – prie buvusio tabako fabriko, prie „Baltijos” laivų statyklos, prie „Klaipėdos” viešbučio, kur dabar jau stovi „K” ir „D” formų daugiaaukščiai pastatai, ir M. Mažvydo alėjoje.
„Žinia, suplanuotą aikštelę prie „Klaipėdos” miestas jau prarado, neaiškus likimas ir sklypo prie „Baltijos” laivų statyklos. Nuo vizijos sukūrimo praėjo jau dešimtmetis ir nematyti jokio krustelėjimo pirmyn, kad ta vizija būtų įgyvendinta. Skaičiuojame tik praradimus”, – piktinosi E. Andrijauskas.
Suma gali „išsipūsti”
Po M. Mažvydo alėja įrengus požeminę aikštelę, joje tilptų 260 automobilių. Preliminariais skaičiavimais, ją įrengti kainuotų 13-15 milijonų litų.
„Už Herkaus Manto gatvės remontą buvo sumokėti 6-7 mln. litų miestiečių pinigų. Už tuos pinigus turime lygesnį asfaltą, Minsko priemiesčio vertus šviestuvus, „unikalų” radonu plytelių dviračių taką, kuriuo dieną pravažiuoti ryžtųsi nebent beprotis. Ne pinigų kiekyje esmė. Esmė jų panaudojimo racionalume”, – sako E. Andrijauskas.
Anot jo, vicemeras Vidmantas Plečkaitis spaudoje prisipažino, kad šiemet M. Mažvydo alėjos remontui numatoma išleisti 800 tūkst., tačiau kol kas neaišku, ką darbininkai, pradėję ardyti alėjos dangą, ras po žeme.
„Pradėjus darbus gali paaiškėti, kad reikia daug ką pakeisti ir suma gali išaugti iki kelių milijonų. Negana to, minėta suma padengtų tik esamos padėties remonto – keitimo darbus. Naujai ruošiamo projekto sąnaudos (suoliukai, šviestuvai, nauji želdiniai) bus žymiai didesnės. O esminė problema nebus išspręsta – automobiliai kaip stovėjo, taip ir stovės ant šaligatvių ir šitaip toliau bus niokojamas miesto turtas. O kas suskaičiuos, kiek kainuoja išdraskytų kiemų, žolynų, šaligatvių remontas?” – akcentavo E. Andrijauskas.
Jis minėjo ir kitą būdą, iš kur būtų galima paimti lėšų alėjos rekonstrukcijai. Esą jau seniai kalbama apie būtinybę Klaipėdoje įsteigti infrastruktūros fondą, į kurį patektų iš verslininkų sukauptos lėšos. Tokius fondus, pasak E. Andrijausko, turi daugelis Lietuvos didmiesčių, o uostamiestis nesugeba įsteigti
Principinis sprendimas yra
Nepaisant tarp architektų ir miesto valdžios vykstančių diskusijų, uostamiesčio Savivaldybės administracija jau derina M. Mažvydo alėjos sutvarkymo projektą.
Prieš savaitę valdžios atstovai iš principo palaimino architekto Vytauto Paulionio parengtą alėjos sutvarkymo projektą.
Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėja Rima Noreikienė „Vakarų ekspresui” komentavo, kad principinis sprendimas dėl M. Mažvydo alėjos sutvarkymo jau yra priimtas, dabar esą belieka iki galo užbaigti projektą ir suskaičiuoti, kiek tai kainuos.
„Numatyta M. Mažvydo alėjoje pakeisti dangą, papildyti šviestuvų kiekį, pastatyti granitinius suolelius, panaikinti dabar esančias klombas ir suformuoti naujus želdinius – dar neapsisprendžiama, kur sodinti medžius. V. Paulionis turi dar keletą sumanymų, tačiau kol kas nenorime jų išduoti”, – planus vardijo R. Noreikienė.
„Kosminė idėja”
Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, paklaustas, kodėl nuspręsta pasitenkinti alėjos remontu ir neieškoma galimybių jau dabar tvarkyti šią pėsčiųjų alėją iš esmės, pareiškė, kad idėja įrengti požeminę automobilių parkavimo aikštelę esanti „kosminė”.
Jis įsitikinęs, jog visų pirma miesto politikai turėtų priimti nutarimą, kad visame senamiestyje automobilių stovėjimas turi būti mokamas. Tik tuomet esą atsiras poreikis statyti požemines aikšteles.
„Kol nebus priimtas toks sprendimas, kažin, ar atsiras norinčiųjų investuoti į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Kas joje statys automobilį ir mokės už tai pinigus, kai gatvėje savo transporto priemonę galima pastatyti nemokamai?” – svarstė K. Macijauskas.
Pasak jo, projektą dėl galimybės įteisinti miesto centre mokamą automobilių stovėjimą rengia VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”.
E. Andrijauskas savo ruožtu svarsto, kad viskas pradedama „ne nuo to galo”.
„Jei nuspręs uždrausti senamiestyje statyti automobilius, juk dėl to jie neišgaruos. Visų pirma reikia nuspręsti, kur juos bus galima statyti – įrengti normalias stovėjimo vietas ir tik tada pradėti drausti”, – įsitikinęs architektas.
K. Macijausko teigimu, yra ir kitų kliuvinių, kurie stabdo esminę M. Mažvydo alėjos rekonstrukciją – įrengti požeminę stovėjimo aikštelę po šia pėsčiųjų gatve esą techniškai labai sunku, mat yra labai daug komunikacijų. Be to, esą stabdo juridiniai klausimai – žemė, kur yra alėja, yra valstybinė.
Tuo tarpu E. Andrijauskas stebisi miesto valdžios nenuoseklumu: „Kam reikėjo ruošti alėjos rekonstrukcijos konkursus, prieš dvejus metus užsakyti detalųjį planą, sumokėti už tuos darbus krūvą pinigų ir galiausiai pareikšti, kad tai – „kosminė” idėja. Juk visos problemos ir net preliminari kaina buvo aiškūs ir iki planavimo”.