Mažos ir nenašios vandentiekio įmonės bus priverstos jungtis į didesnes, kad galėtų uždirbti daugiau lėšų privalomoms investicijoms į vandentiekių tinklo plėtrą ir vandens kokybę. Investicijos į šį ūkį vartotojams leistų tikėtis mažesnių vandens kainų.
Greitu laiku parlamentarai turėtų apsispręsti, ar priimti įstatymą, leidžiantį mažosioms vandens tiekimo įmonėms jungtis į didesnes – regionines vandentiekio bendroves. Tikimasi, kad bendrovių konsolidacija šiuo metu nenašų vandens ūkį leistų padaryti efektyvesnį, o vartotojai galėtų tikėtis mažesnių kainų už tiekiamą vandenį.
Statistika skelbia, kad kasmet vandens ūkyje patiriama apie 14 mln. litų nuostolių. Vandens tiekėjų nuostoliai dar padidėtų, jei būtų įgyvendintas valstybės užsibrėžtas tikslas iki 2015 metų centralizuotai vandenį tiekti 95 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu centralizuotai vandenį gauna 70 proc. vartotojų. Tačiau tam reikėtų milijoninių investicijų, o tokių lėšų 700 šalyje veikiančios vandentiekio įmonės, dažniausiai subsidijuojamos savivaldybių, neturi.
Be paramos neišsiverčia
„Kol kas smulkieji vandens tiekėjai apie ekonominį savarankiškumą nekalba, nors jie turėtų dirbti taip, kad galėtų išsilaikyti be savivaldybių subsidijų, o jų tiekiamo vandens kaina turi būti tokia, kad garantuotų vandens kokybę ir sektoriaus plėtrą”, – LŽ sakė Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas.
Pasak valdininko, vandens tiekimo ūkyje veikia principas: kuo daugiau tiekiama vandens, tuo mažesnė jo savikaina, o to pasiekti galima koncentruojant vandens tiekimo įmonių valdymą ir turtą.
Kaip sakė Špokas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta kiekvienoje savivaldybėje įsteigti po vieną viešąjį vandens tiekėją. Jei savivaldybės nutars esant reikalinga, vandens tiekimo įmones bus galima stambinti iki regiono dydžio. „Geriausia vandens savikaina pasiekiama, kai vandens tiekėjas aprūpina nuo 0,4 mln. iki milijono vartotojų”, – skaičiavo ministerijos atstovas.
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, smulkių vandens tiekimo įmonių vandens savikaina pernai siekė 5,83 lito už kubinį metrą, o iš vartotojų jos prašydavo po 4,74 lito.
Gerėtų kokybė
Vandens tiekėjų stambėjimas vartotojams turėtų būti naudingas ne tik dėl vandens kainos, bet ir dėl jo geresnės kokybės, mat toks reikalavimas įrašytas Seimui pateiktame įstatymo projekte.
„Tiekiamo vandens kokybė užmiesčio regionuose nedžiugina, tačiau jos gerinti smulkieji vandens tiekėjai negali, nes tam neturi lėšų. Jei vis dėlto jų tiekiamas vanduo atitiks kokybės standartus, šios įmonės galės būti nestambinamos. Tačiau dėl itin didelio investicijų poreikio bei didelės tiekiamo vandens savikainos mažosios įmonės ilgainiui išnyks”, – prognozavo Špokas.
Alfonsas Čepas, „Kėdainių vandenų” vadovas, įsitikinęs, kad dėl keliamų reikalavimų smulkieji vandens tiekėjai bus priversti pasitraukti. „Kad įgyvendintume reikalavimus, turime investuoti. O ką investuoti? – klausė „Kėdainių vandenų” vadovas. – Juk vandeniu aprūpiname vargšus, kurie ne visada turi iš ko susimokėti už vandenį, todėl patiriame nuostolių”, – sakė Čepas.
Vandentiekio bendrovėms lėšų pritraukti padėtų ir ES fondų lėšos. Tačiau pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Stanislovas Benikaso, norint gauti ES paramą keliami tokie reikalavimai, kokius pajėgtų įvykdyti tik didieji vandens tiekėjai, o daugelis ir taip nuostolingai dirbančių smulkiųjų vandentiekininkų negali skirti papildomų lėšų projektams parengti.