LŽ pasiekia laiškai, kuriuose žmonės skundžiasi prasta daugiabučių statybos darbų kokybe, o ypač garso izoliacija. Kreipėmės į žinomą akustikos specialistą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų konstrukcijų katedros vedėją, profesorių, habilituotą mokslų daktarą Vytautą STAUSKĮ ir paprašėme jo atsakyti į keletą aktualių klausimų bei pakomentuoti situaciją.
Kaip pastebėti, kad bute yra prasta garso izoliacija. Ar ne specialistas gali pamatyti kokį nors izoliacijos broką?
Pastebėti pirmiausiai galima susipažinus su projektiniais sprendimais. Iš dalies statybos metu jas įrengiant, o visiškai izoliaciją įvertinti galima tik atlikus matavimus ir gyvenant bute. Tada paaiškėja, ar girdisi už sienos garsiai grojanti muzika, lojantis šuo, šokinėjantys vaikai, stumdomi baldai bei kitoks triukšmas. Prieš keletą metų statytuose naujuose namuose pertvarų tarp butų oro garso izoliacija buvo tokia bloga, kad net girdėjosi garsi kalba sklindanti iš kito buto. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui „STR 2.01.07:2003. Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo” (toliau STR) reikalavimai statybinių konstrukcijų garso izoliacijai labai padidėjo. Tačiau tai nereiškia, kad statytojai viską padaro kaip reikiant. Kaip rodo patirtis, ir dabar statomų daugiabučių izoliacija yra prasta.
Kas lemia gerą ar blogą garso izoliaciją? Naudojamos medžiagos ar darbo kokybė? Kaip sužinoti, ar statybos bendrovė laikėsi STR reikalavimų?
Minėtas STR reglamentuoja pertvarų tarp butų, perdangų, durų ir langų garso izoliaciją, laiptinių ir holų aidėjimo trukmę. Pertvaros, perdangos tarp butų turi gerai izoliuoti oru sklindantį, o perdangos – dar ir smūgio garsą. Sudėtingiausios akustiniu požiūriu yra pertvaros tarp butų. Jos ir perdangos oro garso izoliacijos rodiklis išmatuotas natūroje turi būti ne mažesnis kaip 55 dB t.y. turi tenkinti C garso klasės reikalavimus.
Jai pasiekti galima naudoti vienasluoksnes arba dvisluoksnes pertvaras. Vienasluoksnės turi būti masyvios, storos, todėl yra neekonomiškos ir naudojamos retai. Dvigubos pertvaros sienelės turi būti arba masyvios ir santykinai plonos, arba lengvos ir storos. Tačiau stora pertvara – prarastas brangus plotas, dėl to tokias statybininkai naudoti vengia. Plonų ir lengvų pertvarų oro garso izoliacija yra nepakankama. Vieną sieną iš vienos pusės apkalti papildoma gipskartonio plokšte nerekomenduojama, nes ji yra menkos laikančiosios galios, montuojant elektros lizdus lieka plyšių, tad garso dažnių spektro pataisos vertės yra didesnės nei reikia. Be to, tokia pertvara sudaro nevienodas komforto sąlygas abiejuose butuose – viename bute yra gipskartonio pertvara, o kitame – gera tvirta sienelė. Gipskartonio pertvarų gyventojai nemėgsta. Manau, kad tokia konstrukcija yra blogiausia iš visų galimų.
Sužinoti, ar statybos bendrovė laikėsi normatyvų reikalavimų galima panagrinėjus projektą, kuriame turi būti nurodyti visi reikiami konstrukcijų garso izoliacijos rodikliai ir pasakyta, kaip jie gauti. To reikalauja minėtas STR.
Ar yra koks nors teisinis mechanizmas, leidžiantis vartotojui iš statybos bendrovės reikalauti pašalinti broką ar sumokėti kompensaciją? Kokia institucija nustato, kad yra higienos normų neatitinkanti konstrukcijų garso izoliacija?
Teisinis mechanizmas ginantis vartotoją yra minėtas STR ir Statybos įstatymas, kuris nustato 5 metų statybos darbų garantiją, o paslėptiems darbams ir konstrukcijoms – 10 metų.
Tačiau tam, kad akustinio broko nebūtų, pirmiausia gera akustinė namo izoliacija turi būti numatyta projekte. Ar taip yra, turėtų nustatyti projekto akustinė ekspertizė. Šiandien tokia procedūra neatliekama. Projektuotojai neturi pakankamai specifinių žinių sudėtingiems akustikos skaičiavimams, kurių reikalauja STR. Todėl konstrukcijų garso izoliacijos rodiklius užrašo iš „lubų” ir, aišku, visada tokius, kokių reikia ir didesnius negu tokia konstrukcija turės iš tikrųjų. Jei visus reikiamus garso izoliacijos rodiklius su jų pagrindimu statytojas pateiktų savivaldybei prieš gaudamas leidimą statyti, o plėtros departamentas išduodamas leidimus į tai atsižvelgtų, tai būtų pirmas ir svarbus žingsnis išvengti akustinio broko gyvenamųjų namų statyboje. Apie tai kalbėjau su savivaldybės plėtros departamento atsakingu asmeniu, bet reikalai iš vietos nepajudėjo. Būsimasis buto savininkas prieš pasirašydamas buto pardavimo – pirkimo sutartį turi teisę reikalauti iš statytojo akustinių matavimų rezultatų protokolų. Tokius matavimus atlieka specialios laboratorijos. Jeigu tokių protokolų nėra, tai apskrities viršininko administracijos komisija neturi teisės tokio namo pripažinti tinkamu gyventi. Šiandien toks reikalavimas įgyvendinamas ne iki galo.
Jeigu buto savininkas įsitikina, kad yra akustinių ar kitokių statybos trūkumų, jis turi teisę teismo keliu reikalauti iš statytojo grąžinti, pavyzdžiui, dalį buto kainos ( pagal CK 6.334 straipsnį – jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas, arba, kad būtų sumažinta jo kaina, arba, kad būtų pašalinti trūkumai, ar kad pardavėjas sumokėtų išlaidas trūkumams pašalinti). Tai būtų labai veiksminga priemonė, kuri greitai išspręstų visas statybos kokybės problemas. Reikia tikėtis, kad Lietuvos teismai tikrai apgins brangius, bet nekokybiškus butus perkančius vartotojus. Pagalbos galima sulaukti ir iš ES teisminių institucijų.
Kokių dokumentų vartotojas gali reikalauti iš statybos bendrovės norėdamas įsitikinti, kad konstrukcijų garso izoliacija yra gera?
Būsimasis buto savininkas jau rezervuodamas butą gali paprašyti parodyti akustinį pasą, kuriame turi būti visi reikiami ir pagrįsti konstrukcijų oro ir smūgio garso izoliacijos rodikliai. Nors pas mus toks pasas dar neprivalomas, bet rimtos bendrovės juos turi, be to, toks jau egzistuoja beveik visose ES.
ES šalyse savivaldybės išduoda leidimus statyti tik toms kompanijoms, kurios turi energinius, akustinius pasus su visais reikiamais skaičiavimų ar matavimų rezultatais.
Ar tvarkingi dokumentai garantuoja, kad buto akustinis komfortas atitiks deklaruojamus kriterijus?
Visiškai negarantuoja. Kaip minėjau, savivaldybės išduoda leidimus statyti gyvenamuosius namus nekreipdamos dėmesio į akustikos rodiklius. Turi būti atliekami, kaupiami ir analizuojami natūrinių matavimų rezultatai, nes jie patikimiausi. Tačiau teko matyti matavimų natūroje rezultatus, pagal kuriuos vienodų konstrukcijų oro garso izoliacijos rodikliai skiriasi 5 dB, o smūgio garso – net 11 dB. Tokius didelius izoliacijos skirtumus paaiškinti, juos analizuoti ir įvertinti turėtų matavimus atlikusi laboratorija.
Reikia žinoti, kad normos nustato tik žemiausius akustinio komforto reikalavimus. Todėl gali būti atvejų, kai oro ar smūgio garso izoliacija atitinka normas, o gyventojai vis tiek skundžiasi iš kaimynų butų sklindančiais garsais. C garso klasės akustinis rodiklis visuose butuose dar neužtikrins visiško komforto. Todėl projektiniai oro garso izoliacijos rodikliai turi būti gerokai didesni negu reikalauja C klasė (55dB) – tai tik patenkinamas komfortas. Buto savininkas gali statytojo prašyti ypač gero akustinio komforto – pavyzdžiui, A klasės – 63 dB arba pagerintos B – 58 dB. Juokinga, kai statytojai deklaruoja, jog stato itin prabangius butus, o jų garso klasė – tik C. Labai svarbu ir tai, kad gyvenamieji namai būtų apsaugoti ir nuo triukšmo, sklindančio iš pramogų, prekybos centrų ir kitokių šaltinių.
Kaip elgtis, kai dokumentai rodo, kad konstrukcijų garso izoliacijos kokybė yra gera, bet praktiškai yra priešingai? Ar yra galimybė tai įrodyti?
Įrodyti galima atliekant matavimus natūroje arba lyginant turimą akustinę informaciją su analogiškomis konstrukcijomis, kurių garso izoliacija išmatuota natūroje. Tačiau reikia žinoti, kad tokių pačių pertvarų, sumontuotų skirtinguose namuose, oro garso izoliacijos rodiklis bus skirtingas ir priklausys dar ir nuo to, didelis ar mažas yra garso sklidimas aplinkiniais keliais, nuo elementų sujungimo mazgų, garso tiltelių, įvairių plyšių, statybos darbų kokybės. Būtina žinoti ir tai, kad skaičiavimų ir matavimų laboratorijoje rezultatai visada bus aukštesni už matavimų natūroje rezultatus. Jeigu vis tiktai buto akustinis komfortas blogas, tai veiksmingiausia priemonė – reikalauti iš statytojo piniginės kompensacijos.
Kodėl statinių, kuriuose prasta garso izoliacija, nepastebi naudoti juos leidžiančios komisijos? Kaip į tokius trūkumus reaguoja valstybinės įstaigos?
Statybos reglamente yra reikalavimas, kad, pripažįstant statinius tinkamais naudoti, komisijai privaloma pateikti pastato akustinio klasifikavimo protokolą, kuris sudaromas pagal matavimų natūroje rezultatus. Praktiškai tai daroma ne visada. Štai naujai pastatytame gyvenamajame name sostinės Apkasų – S. Žukausko gatvių sankryžoje pertvaros tarp butų yra iš dviejų 80 mm storio gipso blokelių, tarp kurių yra mineralinės vatos. Atlikti matavimai rodo, kad tokių pertvarų oro garso izoliacijos rodiklis tenkina tik D – nepatenkinamos garso klasės reikalavimus, jis yra net 6 dB žemesnis nei reikalaujama. Tad kyla klausimas, kaip tokį namą galima pripažinti tinkamu naudoti?
Panašių problemų yra ir naujai pastatytuose namuose greta Seimo rūmų, greta Žirmūnų tilto, Viršuliškėse ir kitur. Šiuos namus statė Lietuvoje žinomos statybos bendrovės, tačiau jos mažai kreipia dėmesio į namų akustinius trūkumus.
Ar galite paminėti statybų bendroves, kurios nepaiso STR reikalavimų dėl garso izoliacijos?
Neseniai atlikau akustinę ekspertizę „YIT Kaustos būstas”, „Hidrostatyba”, „Mabilta”, „Skirnuva” „Ranga IV” bendrovių statomuose namuose. Atlikau patirties, kompetencijos ir laiko reikalaujantį darbą, pasakiau trūkumus ir būdus, kaip gerinti garso izoliaciją. Ir nieko. Visi kaip susitarę dingo ir tiek. Tačiau labiausiai sukrėtė statybos bendrovė, statanti vienus brangiausių namų sostinės Raitininkų gatvėje. Atlikau net dvi akustines ekspertizes, pasakiau trūkumus. Tuo viskas baigėsi. Gi nesenai žiūriu, kad blogai suprojektuota pertvara tarp butų jau sumūryta iš 25 cm storio „Fibo” blokelių. Parašiau, kad jos oro garso izoliacija bus beveik visa klase žemesnė nei reikalauja STR. Jokios reakcijos. Reikia tik įsivaizduoti, koks bus minėtų namų akustinis komfortas, jeigu naudojamų konstrukcijų garso izoliacija bus net visa garso klase žemesnė nei reikalaujama. Vadinasi, statybininkai vis dar numoja į tas problemas ranka.
Kaip tokie namai bus pripažinti tinkamais gyventi? Kaip priėmimo aktą pasirašys higienos centro atstovas ir komisijos pirmininkas? Netinkamas yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
vadovo pasiteisinimas spaudoje, kad namo pripažinimo tinkamu naudoti metu defektai neišryškėja. Netiesa. Ar gera konstrukcijos garso izoliacija, turi parodyti matavimų protokolai. Jeigu ji yra bloga dabar, tai ji bus bloga ir po keliasdešimties metų. Tad jeigu namas su tokiais defektais pripažįstamas tinkamu gyventi, tai kyla klausimas, kiek kainuoja atsakingų asmenų parašas ant priėmimo akto? Galima įtarti korupciją ir tuo turėtų susidomėti atitinkamos įstaigos.