Geriausia Eurovizijos finale – lietuvių grupės „LT United” daina. Tokia buvo Airijos žiūrovų nuomonė. Neabejotina, jog šiuos balsavimo rezultatus lėmė ir šioje šalyje įsikūrę šimtai tūkstančių lietuvių, ir daugelis airių, kurie geranoriškai vertina naujuosius emigrantus.
Bet gausią lietuvių bendruomenę drumsčia ir akibrokštai.
Daugelis Airijoje prisiglaudusių mūsų tautiečių pasipiktinę, kad čia pastaruoju metu platinamos skrajutės, raginančios sušelpti Afrikos, Lietuvos ir Ukrainos gyventojus.
Šie kraštai pristatomi kaip ypač skurdūs trečiojo pasaulio atstovai. Prašoma jiems aukoti dėvėtų drabužių, patalynės, batų.
Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė „Lietuvos rytui” patvirtino nekart girdėjusi šioje šalyje gyvenančių tautiečių nusiskundimus apie skrajutes, raginančias aukoti ir Lietuvai.
Aferistai ar geradariai?
Diplomatė ragina ne piktintis, o pirmiausia išsiaiškinti, kas tas skrajutes mėto.
Pasak I.Bričkovskienės, yra tikimybė, kad skrajutes platina aferistai, bet negalima atmesti ir to, jog labdarą renka airiai, norintys padėti Lietuvai.
Pavyzdžiui, kuri nors labdaros organizacija galėjo prieš keletą metų išspausdinti didesnį skaičių lapelių ir juos naudoti iki šiol, nors Lietuvą būtų galima ir išbraukti.
I.Bričkovskienė priminė, jog labdara Airijoje labai populiari, jos akcijos vyksta nuolat.
Lėšos renkamos ir saviems, ir atvykėliams, ir gyvenantiems toli.
Ragino pasakoti apie šalį
Neseniai susitikime su lietuvių bendruomene ambasadorė ragino tautiečius aktyviau pasakoti airiams apie savo šalį. Ji taip pat siūlė parengti lankstinukų apie Lietuvą ir juos mėtyti į tas pačias dėžutes, kur įmesti ir pagalbos prašantys lapeliai.
I.Bričkovskienė pati ne kartą mėgino prisiskambinti skrajutėse nurodytais telefonais, bet jie visada būdavo išjungti.
Prašo palikti už durų
25 metų picerijos padavėjas Kazimieras A., gyvenantis nedideliame miestelyje Rytų Airijoje, pasakojo, kad tokie lapeliai mėtomi į pašto dėžutes toliau nuo centro. Paaukotus drabužius siūloma palikti už durų.
Anksčiau būdavo prašoma drabužius sukrauti į padėtus žalius plastikinius maišus ir nunešti prie katedros, kur juos nurodytą dieną surenka mikroautobusas.
Pabandęs paskambinti nurodytu skrajutėje telefonu, jis išgirsdavo tik išjungto telefono signalą.
„Lietuva jau dveji metai yra Europos Sąjungos narė, o ją priskiria prie neturtingiausių!” – ir stebėjosi, ir piktinosi lietuvis.
Sukurta verslo sistema
Skrajutę, prašančią pagalbos Afrikai, Lietuvai ir Ukrainai, „Lietuvos rytas” nusiuntė į Airijos lietuvių tinklalapį internete.
Paaiškėjo, kad panašūs lapeliai su prašymais padėti Lietuvai yra platinami įvairiose Airijos vietose.
Dažniausiai skrajutė įmetama per plyšį laukujėse duryse. Jokia konkreti organizacija nebūna nurodyta. Kai kur buvo prašoma aukoti ne tik Lietuvai ir Ukrainai, bet ir Gruzijai.
Airijos lietuvių žiniomis, skrajučių mėtytojas gauna apie 1000 litų už tai, kad šešias dienas jas platina. Vienas skrajučių mėtytojas per dieną jų išplatina 1300.
Gyventojų prie savo namų paliktus drabužius surenka mikroautobuso ar kito automobilio vairuotojas, kuriam mokama 1200 litų per savaitę. Tuo užsiimantys asmenys geriausius drabužius veža į Lietuvą, o prastesnius ir dėvėtus siunčia į Afriką.
Pasisamdžius du tokius automobilius, per savaitę galima surinkti ir išsiųsti į Lietuvą 28 tonas dėvėtų drabužių. Visi darbuotojai gauna algas grynaisiais ir mokesčių nemoka.
Taip surinktus drabužius galima ir parduoti. Airijoje už toną surinktų drabužių mokama 600 eurų, Didžiojoje Britanijoje – truputį mažiau.
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų jau dešimt metų rengiasi drabužiais, įsigytais parduotuvėse „iš antrų rankų”. Daugelis tokių rūbų yra paaukoti.
Kvietė globoti ir kunigą
Lietuvių katalikų misijos Airijoje kunigas kapelionas Egidijus Arnašius prisiminė, kad jį keletą kartų kvietė būti renkamos labdaros globėju. Bet kunigas, taip ir nesupratęs to pagalbos mechanizmo, atsisakė.
Išgirdęs apie skrajutes dvasininkas spėjo, kad tai – sukčių darbas. Kunigas įsitikinęs, jog airiai puikiai supranta, kad Lietuva – ne kokia atsilikusi Afrikos valstybė.
Tačiau mūsų šalies gyvenimo lygis iš tikrųjų dar labai atsilieka nuo Airijos, kurios ekonomika šiuo metu klesti.
Pelną skiria Afrikai
Įmonės „Humana people to people Baltic” generalinio direktoriaus pavaduotoja Ilona Daniūnienė „Lietuvos rytui” sakė, kad jų įmonė neturi nieko bendra su Airijoje ar kurioje kitoje šalyje platinamomis skrajutėmis.
32 „Humana” parduotuvių Lietuvoje pelnas iš tikrųjų yra skiriamas projektams Afrikoje.
Tačiau mūsų šalyje parduodami rūbai yra perkami iš įmonių, kurios prekiauja didmenomis.
Kilogramas dėvėtų drabužių kainuoja nuo 30-40 euro centų iki kelių eurų.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą įvežant dėvėtus rūbus nebereikia mokėti muito mokesčio.
Apsišaukėliai – ir Škotijoje
Prieš pusantrų metų Didžiojoje Britanijoje kilo pasipiktinimas, kai nesąžiningi lietuviai ragino gyventojus šelpti dėvėtais drabužiais cunamio aukas.
Prisidengę tragedija Pietų ir Pietryčių Azijoje, lietuviai taip suaukotus daiktus vėliau parduodavo Lietuvoje ar kitose šalyse.
Škotijos gyventojai buvo ypač priblokšti, sužinoję, kad nukentėjusiesiems nuo stichinės nelaimės reikia aukoti ir parfumerijos, garso, vaizdo aparatūros.
Paaiškėjo, kad atvykėlių iš Lietuvos įkurtos organizacijos niekur neregistruotos.
Airiai saugo savo rinką
„Lietuvos rytui” pavyko pasikalbėti su Airijoje gyvenančia lietuve, daugelį metų besiverčiančia dėvėtų drabužių verslu.
Neringa prisistačiusi moteris teigė, kad pastaruoju metu ši lietuvių veikla pristabdyta, nes airiai nenori įsileisti kitataučių į rinką.
Esą Airijos verslininkai ir platina tas skrajutes, kuriose Lietuva atsidūrusi šalia Afrikos.
Anot pašnekovės, airiai sudaro sutartis su kunigais ir tikina, kad visa jų surinkta labdara nukeliaus į skurstančias Afrikos šalis.
Tačiau iš tikrųjų surinkę paaukotus drabužius airiai juos parduoda urmu bazėms.
Iš čia drabužiai vilkikais gabenami ir į Lietuvą.