Minėdami Žaslių kapelos „Žasla” gyvavimo penkmetį muzikantai surengė šventę. Keletą valandų šurmuliavę kultūros namuose linksmino miestelėnus, apylinkių žmones, džiaugėsi patys.
2000-ųjų balandyje Žaslių seniūnas Algimantas Mataitis pradėjo raginti žmones rinktis ir smagiai leisti laiką muzikuojant. Entuziastai pirmą kartą į rankas paėmė instrumentus – akordeonus, kontrabosus, mušamuosius. Svarbiausia, kad prišnekino kapelai vadovauti Baruolių kaime, žmonos Natalijos tėviškėje apsigyvenusį profesionalų muziką Gracijų Paugą. Motinos dienos proga tuomet vyko pirmasis kapelos koncertas, o 2004 metais ji pavadinta „Žasla”. Surengti 79 koncertai įvairiose Kaišiadorių rajono vietovėse, Kazlų Rūdoje, Kėdainiuose, Vilniuje. Tris kartus pasirodyta „Duokim garo” ir kitose televizijos laidose.
Ir kas galėjo pamanyti, kad baigęs Kauno dešimtmetės muzikos mokyklos triūbos klasę Pauga aukštojoje mokykloje (tuomet Konservatorijoje) ypač susidomės kompozicija, o jį konsultuos profesorius Eduardas Balsys. Grojęs pirmajame diksilende, vadovaudamas mėgėjų pučiamųjų kolektyvams, kaimo kapeloms, estradinių ansamblių veiklai, vėliau ir profesionalios estrados kolektyvams Filharmonijoje, Gracijus pradėjo puoselėti Lietuvoje gražias estradinės muzikos tradicijas. Organizavo respublikinius festivalius „Pavasario ritmai”, „Rudens paradas”, „Baltijos jaunystė”. Suskambo ir jo dainos „Lopšinė”, „Kalnų gėlė”, „Prie mažo namelio”. Ne viena premijuota, daugelis sugulė į plokštelę „Kaip muzika lietus… Sukūrė plačiai visose respublikose skambėjusią muziką pramoginiam šokiui „Rylio”.
Žasliuose Paugai teko ne tik pačiam mokytis akordeoną virkdyti, bet ir kitus mokyti. Šiandien „Žaslos” repertuare apie penkiasdešimt kūrinių. Koncertą kultūros namuose vedusi ir režisavusi Laimutė Dekienė sako sunkiai atrinkę pačius geriausius, nuotaikingiausius kūrinius – jų daug.
Pauga kapelai pritaiko ir iš vietos folkloro atklydusias senąsias melodijas. Taip gimė „Nikodemo polka”, „Ko nuliūdus dukrela?”, „Žarpnicko polka”, visas ciklas „Karčiamos dainų”. Tiek, kiek melodijų moka Baruolių kaime gyvenantys žmonės, Mečislavo, Valerijos, Natalijos, Kristinos ir kitų Kavaliauskų šeimos – niekada neišdainuoti.
Sėkmingo penkmečio proga kapelą dainomis sveikino jos krikštatėvis Stasys Liupkevičius ir vietinė dainų kūrėja Almutė Laučiūnienė, kaimyninės „Žiežmaros” kapelos vadovas Stanislovas Krinickas.
Eikit šikt su savo šamais, į žuvienę juos reikia dėti o ne akvariume laikyti