Didžioji bėglių iš Baltarusijos banga iki Lietuvos neatsirito

Plykstelėjus žiniai, kad apie 100 Baltarusijos piliečių paprašė politinio prieglobsčio Ukrainoje, pasigirdo balsų, kad kaimyninės šalies opozicionieriai ketina belstis ir į Lietuvą. Naujasis Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje tai paneigė, o politologai mano, kad mūsų šalis turėtų priimti prieglobsčio prašytojus.

Apie pabėgėlius nieko nežinoma

Lietuvos pasienio ir migracijos tarnybų pareigūnai teigia, kad politinių pabėgėlių banga Lietuvos nepasiekė, pranešė BNS. Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas teigė negavęs informacijos, kad pastarosiomis dienomis Baltarusijos piliečiai būtų prašę Lietuvos prieglobsčio.

Tokių atvejų neužfiksuota ir Lietuvos pasienio punktuose, kur iš savo šalies pabėgę piliečiai gali prašytis prieglobsčio. Lietuva su Baltarusija turi bendrą 650 kilometrų ilgio sieną.

Naujasis Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas neigia, kad iš Baltarusijos į kaimynines valstybes plūstelėjo politinių pabėgėlių banga.

„Manau, kad ši informacija neatitinka tikrovės, nes šiuo metu kitų duomenų neturiu“, – vakar žurnalistams sakė V.Dražinas, įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui.

Lietuvos ambasados Baltarusijoje darbuotojai vakar „Kauno dieną“ taip pat informavo, kad į ambasadą Minske dėl politinio prieglobsčio niekas nesikreipė.

Kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, apie 100 Baltarusijos piliečių paliko savo šalį ir pasiprašė politinio prieglobsčio Ukrainoje. Baltarusijos opozicijos atstovo Dmitrijaus Daškevičiaus duomenimis, baltarusiai prieglobsčio ketina prašyti Lietuvoje ir Lenkijoje.

Mažiau opozicijos – geriau A.Lukašenkai

Politologas Algimantas Prazauskas „Kauno dienai“ sakė, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė, turėtų suteikti politinį prieglobstį baltarusiams.

„Prieglobsčio suteikimas yra priimtina normali diplomatinė praktika. Žinoma, paskui Baltarusija gali pareikalauti išduoti tuos asmenis. Tada jau teismas spręstų, ar yra pakankamas pagrindas išduoti. Tam reikalinga tarp dviejų šalių pasirašyta ekstradicijos sutartis. Tarp Lietuvos ir Baltarusijos tokios nėra“, – aiškino A.Prazauskas.

Jis nemano, kad politinio prieglobsčio suteikimo kaip nors pasikeistų santykiai su Baltarusija. „Vargu, ar Aleksandras Lukašenka į tai reaguotų, nebent Lietuvoje vyktų nuolatinės akcijos. Jis nėra smulkmeniškas šiuo atžvilgiu. Buvęs „sovchozo“ direktorius turi sveiko valstietiško proto. Pabėgo į užsienį – ir tegu sėdi sau. Jam taip geriau, negu nuolat triukšmaujantys oponentai“ , – teigė A.Prazauskas.

Lietuviai Minske suėmė komunistus

Ar gali būti, kad Baltarusija mėgintų bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti politinius pabėgėlius? A.Prazauskas tuo abejoja. Jis priminė atvirkštinį atvejį, kai lietuviai jėga susigrąžino įtariamuosius valstybiniu perversmu.

1994 metų sausio 15 dieną Minske buvo sulaikyti Lietuvos komunistų partijos veikėjai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius, vėliau nuteisti už antivalstybinę veiklą. Po jų pagrobimo kilo didelis triukšmas, buvo atleistas Baltarusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Jegorovas, kurio žinyba padėjo Lietuvos teisėsaugos institucijoms suimti komunistų veikėjus.

Opozicionierių nėra daug

Lietuvos baltarusių klubo „Siabryna“ pirmininkas Romanas Voinickis „Kauno dienai“ sakė nemanąs, kad į Lietuvą plūsteltų politiniai pabėgėliai.

„Baltarusijoje labai nedaug stiprių opozicionierių, kuriuos gerbtų žmonės ir labai nemėgtų A.Lukašenka. Net ir buvę kandidatai į prezidentus Aleksandras Kozulinas ir Aleksandras Milinkevičius valdžios nemalonės, arešto sulaukė už administracinius pažeidimus“, – mano R.Voinickis.

Jis nurodė dar vieną priežastį, kodėl pagrindiniai opozicijos atstovai neturėtų bėgti į užsienį. „Jie negalėtų kelti kandidatūros į prezidentus, jeigu paskutinius trejus metus būtų negyvenę Baltarusijoje“, – teigė R.Voinickis.

S.Šareckis išvyko į JAV

„Kauno diena“ 2001 metais rašė apie tai, kaip iš Lietuvos išvyko dvejus metus čia gyvenęs vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Semionas Šareckis. Jo išlaikymas šalies biudžetui kainavo apie 200 tūkst. litų. S.Šareckiui mūsų šalis buvo suteikusi tarnybinį automobilį, vairuotoją, jį saugojo du pareigūnai.

Tačiau opozicionierius netikėtai išvyko į JAV. S.Šareckis interviu „Laisvės“ radijui tuomet pareiškė, kad pagrindinė to priežastis – pasikeitusios politinės aplinkybės. „Jis nebuvo įsitikinęs, kad Lietuvoje jam bus saugu“, – spaudai teigė S.Šareckį globojęs Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto atsakingasis sekretorius Stasys Kaušinis. Radijo stoties „M-1“ žinių tarnybos kalbinti politikai teigė, kad iš Lietuvos S.Šareckis išvyko net nepadėkojęs už suteiktą globą.

Buvusiam kandidatui į prezidentus pateikti kaltinimai

Baltarusijos tardytojai pateikė buvusiam kandidatui į šalies prezidentus Aleksandrui Kozulinui galutinį kaltinimą, vakar pranešė opozicijos politiko žmona Irina Kozulina. Pasak jos, „galutinis kaltinimas pateiktas pagal tuos pačius straipsnius kaip ir šių metų kovo pabaigoje“, pranešė „Interfax-BNS.

„Nuo gegužės 17 dienos A.Kozulinas ir jo advokatas galės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga“, – pridūrė I.Kozulina. A.Kozulinas buvo sulaikytas kovo 25 dieną Minske per eitynes prie tardymo izoliatoriaus, į kurį buvo uždaryti palapinių miestelio ir kitų nesankcionuotų akcijų Minske kovo 19-24 dienomis dalyviai.

Jam pateiktas kaltinimas chuliganizmu ir grupinių veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimu ir dalyvavimu juose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.