Taupyti monetas neapsimoka

Centais ar metalinėmis monetomis sutaupyti litai bankuose praranda savo vertę.

Pomėgis mesti centus į taupyklę taupiesiems gali atnešti ir nuostolį. Keičiant monetas, dalis sumos atitenka bankui – imamas procentas už jų skaičiavimą. Bankų atstovai dienraščiui „Klaipėda” aiškino, jog mokestis imamas dėl to, kad skaičiuojant monetas susidaro įvairių papildomų išlaidų.

Mergaitės nusivylė

Klaipėdoje besisvečiuojančios seserys Marija ir Jūratė Dzemionaitės vakar nusprendė užsukti į banką ir išsikeisti sutaupytus centus. Trylikos ir vienuolikos metų mergaitės centus į taupyklę atstojantį stiklainį metė keletą mėnesių. Seserys planavo sukauptus pinigus išleisti vasaros pramogoms.

Užsukusios į vieną uostamiesčio bankų mergaitės nusivylė.

Vietoj 16 sutaupytų litų iš kasininkės jos gavo vos 13 litų. Tris litus nuo mergaičių sutaupytos sumos už monetų suskaičiavimą pasiėmė bankas.

Panašų ar didesnį mokestį tektų sumokėti visuose šalies bankuose.

Turėjo surūšiuoti

Užsukusios į banką Klaipėdos centre, mergaitės prašė kasos darbuotojos pakeisti jų sutaupytas baltas monetas. Banko darbuotoja joms padavė tris maišelius, į kuriuos seserys turėjo suskirstyti skirtingos vertės centus.

M.ir J.Dzemionaitės atrinko ir į atskirus maišelius sudėliojo 1, 2 ir 5 centų vertės monetas. Tuomet darbuotoja centus sudėjo į mašiną, kuri parodė, kiek vienos vertės centų yra kiekviename maišelyje. Suskaičiavus paaiškėjo, kad mergaitės sutaupė lygiai 16 litų.

Atskaičiavusi 3 litų komisinį mokestį, banko darbuotoja atidavė mergaitėms litus.

Seserys stebėjosi, kodėl turėjo sumokėti ir bankui, jei pačios suskirstė centus į maišelius, o darbuotoja tik įdėjo juos į skaičiavimo mašiną.

Būtų nekeitusios

M. ir J.Dzemionaitės „Klaipėdai” sakė, kad jei būtų žinojusios, jog banke teks palikti dalį sutaupytų pinigų, būtų juos pamažu išleidusios parduotuvėse. Už tris litus, kuriuos jos turėjo atiduoti bankui, būtų išėjusios bent trys porcijos ledų ar tiek pat jų mėgstamų šokoladukų.

M.Dzemionaitė pažadėjo, kad nuo šiol pakeis kišenpinigių taupymo būdą. Mergaitė teigė supratusi, kad geriau būtų buvę centus tvarkingai sudėlioti į maišelius ir juos išleisti parduotuvėse bei kavinėse. Ji taip pat teigė, kad dabar su seserimi stengsis išleisti nuo kišenpinigių likusius centus, o į taupyklę dės tik litų monetas.

Už keliasdešimties litų monetų iškeitimą į banknotus daugelis šalies bankų mokesčio neima.

Verta keisti 10 litų

Kaip „Klaipėdai” teigė banko „Nord/LB Lietuva” atstovas spaudai Andrius Vilkančas, iš privačių klientų už metalinių litų bei centų perskaičiavimą bankas „Nord/LB Lietuva” komisinio atlygio neima, jei perskaičiuojama suma centais neviršija 10 litų sumos, o litų monetomis – 100 litų sumos.

Banknotus bankas perskaičiuoja nemokamai.

Pasak A.Vilkančo, kadangi monetų perskaičiavimas atliekamas rankomis, už perskaičiuojamą sumą centais, kuri yra didesnė nei 10 litų, bankas ima 3 proc. mokestį. Jei klientas banke keičia monetas litais, o keičiama suma viršija 100 litų, – bankas pasiima 1,5 procento nuo sumos.

Banko atstovas taip pat teigė, kad grynųjų pinigų perskaičiavimas yra nemažai laiko ir darbo reikalaujanti operacija, todėl už monetų keitimą į banknotus ir atvirkščiai bankas taiko komisinį mokestį.

Viskas kainuoja

„Hansabanko” komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė „Klaipėdai” taip pat sakė, kad mokestis už monetų – litų ir centų – perskaičiavimą „Hansabanke” imamas, jeigu klientas monetomis moka didesnę nei 10 litų sumą.

Į banką atneštų monetų perskaičiavimas nepriklausomai nuo po to atliekamų operacijų kainuoja 4 proc. nuo sumos, bet mažiausiai 3 litus.

Pasak Ž.Lukšytės, šis mokestis nustatytas atsižvelgiant į kaštus, patiriamus skaičiuojant, saugant ir transportuojant monetas. Komunikacijos vadovės teigimu, paslaugos kaštai susiję ir su darbuotojų darbo laiku, bankinės įrangos panaudojimu bei saugos tarnybų teikiamomis inkasacijos paslaugomis.

„Nordea Bank Lietuva” Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovas Jaunius Marinskas dienraščiui teigė, kad jų banke mokestis už litų ir centų monetų keitimą į banknotus siekia 3 proc. nuo sumos, bet mažiausiai 6 litus.

J.Marinskas taip pat tikino, kad monetų keitimas sudaro papildomų išlaidų. Kainuoja monetų skaičiavimas ir rūšiavimas, jų transportavimas. Pasak vadovo, toks mokestis yra taikomas daugelyje bankų ir klientams nuostabos nekelia.

Pasiūlytų pirkti

SEB Vilniaus banko komunikacijos vadovas Gintaras Liubinas dienraštį „Klaipėda” tikino, kad visuose jų bankuose klientus aptarnaujantys bankininkai rekomenduotų norimą sumą sutaupiusiems centais eiti į parduotuvę ir įsigyti produktą ar paslaugą, kuriai buvo taupyta.

Pasak G.Liubino, bankas monetų perskaičiavimo mokestį taiko, nes patiria papildomų išlaidų, kurios susideda iš darbuotojų laiko sąnaudų, skiriamų pinigams perskaičiuoti, ir mokesčio pinigų inkasaciją vykdančioms įmonėms.

Pinigų perskaičiavimo mokestis SEB Vilniaus banke taikomas tik tada, kai suma centų monetomis viršija 5 litus, o litų monetomis – 20 litų. Monetų perskaičiavimas šiame banke kainuoja 4,5 proc. nuo visos sumos.

G.Liubino teigimu, paprastai gyventojai nepateikia didesnių sumų nei 5 litai centais ir 20 litų litais, todėl mokestį dažniau tenka taikyti mažmenine prekyba besiverčiančioms įmonėms, kurių monetomis pateikiamų pinigų sumos dažnai būna labai didelės ir jų perskaičiavimas užima daug laiko.

Keičia ir nemokamai

Vienintelė vieta, kurioje monetas į litus galima pakeisti nemokamai, yra valstybei priklausantis Lietuvos bankas.

Klaipėdoje Naujojoje Uosto gatvėje įsikūrusiame Lietuvos banko padalinyje veikia modernus monetų skaičiavimo aparatas. Į šį aparatą įmetus įvairios vertės monetas, jos yra tiksliai suskaičiuojamos. Klientas, gavęs čekį, kuriame pažymėta, kokia monetų suma suskaičiuota, į banknotus iškeistus litus gauna nemokėdamas komisinio mokesčio.

Bus daugiau centų

Šiemet Lietuvos bankas užsakė pagaminti 47 mln. vienetų 1, 2 ir 5 centų nominalo monetų.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų spalio 1 dieną kiekvienam Lietuvos gyventojui buvo išleista į apyvartą po 52 vienetus 1 cento monetų, po 26 vienetus 2 centų ir po 12 vienetų 5 centų monetų.

Praėjusių metų duomenimis, šalyje per mėnesį buvo išleidžiama 2,2 mln. vienetų 1 cento monetų, 1 mln. vienetų 2 centų ir 0,4 mln. vienetų 5 centų monetų.

Pastaruoju metu smulkiųjų centų vis daugiau reikia grąžai gausėjančiuose prekybos centruose ir kitose prekybos vietose.

Specialistų teigimu, centų poreikį lemia nuolat didėjančios mažmeninės prekybos ir paslaugų apimtys. Nemažai smulkių monetų nusėda vaikų taupyklėse, daug jų išsiveža ir užsienio turistai.

Numatoma, kad per 2005 metus pagamintų visų 1, 2 ,5 centų monetų atsargų užteks iki kitų metų pabaigos.

Reda Baltinaitė