Atgimęs sostinės „Senamiesčio dominijos” kvartalas nuo šiol vilios ir vieninteliu sostinėje košerinio maisto restoranu. Jam suteiktas Lietuvos žydų bendruomenės Vyriausiojo rabino sertifikatas, o kiekvienas patiekalas ruošiamas pagal griežtas taisykles. Naujasis „Kineret” restoranas siūlys net pusšimtį žuvies ir picų patiekalų.
Raugyklos gatvėje įsikūręs restoranas atidarytas virš jo durų iškilmingai prikalus mezuzą – specialų namus saugantį pergamentą su ištrauka iš Toros. Restorano atidaryme dalyvavo aukščiausi Lietuvos žydų bendruomenės vadovai.
„Vilniuje ilgus amžius susikirsdavo daugelio tautų ir religijų keliai, neatsiejama dalimi buvo ir žydų kultūra”, – sakė „Senamiesčio dominijos” kvartalą įkūrusios bendrovės „Vilniaus kapitalo vystymo projektai” (VKVP) generalinis direktorius Gediminas Tursa. Pasak jo, simboliška, kad pirmasis senąsias maisto gaminimo tradicijas puoselėjančios žydų tautos restoranas įsikūrė būtent atgimstančiame sostinės Senamiesčio rajone.
„Seniai puoselėjome idėją Vilniuje sukurti tokią vietą, kurioje būtų galima paragauti pagal visas žydų tradicijas pagaminto maisto. Šis restoranas bus atviras visiems – tiek mūsų tautiečiams, tiek bet kuriam, norinčiam paskanauti tikro košerinio maisto”, – sakė „Kineret” restorano savininkas Michailas Vinokurovas. Pasak jo, toks restoranas buvo tiesiog būtinas – nuo šiol religinių įsitikinimų besilaikantiems žydams vykstant į Vilnių nebereikės su savimi vežtis maisto, kadangi visi restorano patiekalai suderinti su Senuoju testamentu.
„Mozė, išvedęs mūsų tautą iš Egipto, iš paties Dievo gavo pažadėtąją žemę. Norime pasidalinti su jumis tos pažadėtosios žemės vaisiais”, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės vyriausiasis rabinas Haimas Buršteinas. Naujajame restorane kabo jo paties ranka rašyta licenzija ivrito ir anglų kalbomis, bylojanti, kad tikrai kiekvienas siūlomas patiekalas yra pagamintas paisant Toros nurodymų.
„Senamiesčio dominijos” kvartalas mena ir daugiau sąsajų su Vilniaus žydų kultūra. Restauruodama kvartalą VKVP „Senamiesčio dominijos” pasaže atrado ir rekonstravo senovinį užrašą jidiš kalba. „Saldainių fabrikas Minjon” – ši išlikusi saldainių fabrikėlio iškaba naujoje prekybos erdvėje Šv. Stepono gatvėje besikuriantiems verslininkams primena tarpukariu šioje miesto dalyje klestėjusias verslo tradicijas.
Kvartale, įsikūrusiame šalia dar XVI amžiuje svarbiausių mieste Rūdininkų vartų, XX a. pradžioje taip pat veikė vietinė elektros stotis, kruopų ir tabako fabrikėliai, žvakių gamykla, o Raugyklos gatvėje – acto darykla. Rajoną garsino leidykla, kurioje buvo spausdinamos knygos lietuvių ir lenkų kalbomis bei Toros mokykla. Seniau šioje gatvėje taip pat buvo įsikūręs Auksakalių cechas, o Arklių ir Javų turgūs pritraukdavo į vietos viešbučius ir karčemas margaspalvę bei įvairiatautę prekybininkų minią iš visos Europos.
Po rekonstrukcijos atgimusiame „Senamiesčio dominijos” prekybos pasaže telkiasi naujos parduotuvės ir įvairiausių paslaugų skyriai. Pasažą sudaro apie 50 nedidelio ploto komercinių patalpų, šiuo metu daugiau kaip pusė patalpų jau turi naujus savininkus. Per visus tris „Senamiesčio dominijos” namus besitęsiantis pasažas yra maždaug 100 metrų ilgio ir 21 metro pločio, bendras prekybinis plotas siekia per 2 500 kv. metrų.
Statybos ir rekonstrukcijos darbai pietvakarinėje Vilniaus senamiesčio dalyje vyko nuo 2001 metų vasaros: jų metu VKVP atnaujino tris „Senamiesčio dominijos” gyvenamuosius namus: įrengė 70 modernių 35-105 kv. m. ploto gyvenamųjų butų, atstatė išlikusius barokinius rūsius, sutvarkė pastatų išorę, rekonstravo dalį gatvių bei šaligatvių.
Laikantis paminklosaugos reikalavimų, keliamų senamiesčio pastatų rekonstrukcijos projektams, visi kvartalo pastatai išlaikė išlikusį originalų fasadą, palikta autentiška stogų forma. Atgimstanti „Senamiesčio dominija” skatina ir meno tradicijas. Kvartale jau keletą metų rengiamos įvairios gerai žinomų menininkų foto ir dailės darbų parodos.