Žvejyba prie Švedijos krantų lietuvių įgulai baigėsi tragiškai

Užvakar vakarą Baltijos jūroje, į pietus nuo Švedijos Karlskronos uosto, nelaimė ištiko Lietuvos žvejybos laivą LBB-1032, grįžtantį po dvi savaites trukusios žvejybos namo.

Laivas neskendo, tačiau visiškai netikėtai du iš šešių įgulos narių mirė, vienas – susižeidė. Švedijos spauda Lietuvos žvejų mirtį laive pavadino mistine.

Nuskendo triume?

Laive, darbo vietoje žuvo laivo vyr. mechanikas Rimantas Karaliukas, gimęs 1947 metais, ir tralų meistras Jurijus Nikitinas.

Spėjama, kad jie laivo triume apsinuodijo metano dujomis, prarado sąmonę ir nuskendo triume buvusiame nešvariame vandenyje.

Trečiąjį įgulos narį – žuvies apdorotoją Viktorą Makarčiuką, kuris pastebėjo du triume gulinčius kolegas, bandė juo gelbėti, bet pats susižeidė, išgelbėjo atskridęs Švedijos gelbėtojų sraigtasparnis.

Švedijos žiniasklaida praneša, kad V. Makarčiuko, kuris buvo nuvežtas į Blekingės srities Karlskronos ligoninę, būklė yra stabili.

Pasak LBB-1032 savininkės AB „Senoji Baltija” direktoriaus Mindaugo Rimeikio, vakar vakarop jis jau buvo paleistas iš ligoninės ir ilsėjosi kitame Lietuvos laive LBB-1113.

Nelaimės ištiktojo laivo kapitonas Remigijus Steponavičius ir vakar esą buvo apklausiamas policijoje, mat švedai atlieka tyrimą dėl mirties laive atvejo.

Kapitonas ir dar du LBB-1032 įgulos nariai – kapitono padėjėjas Aleksandras Koliasovas ir antrasis mechanikas Vladimiras Žuravliovas nenukentėjo.

Žuvęs R. Karaliukas buvo AB „Senoji Baltija” darbuotojas, dirbęs išnuomotame laive. Jo artimiesiems apie nelaimę jau pranešta. Jo ir J. Nikitino kūnai buvo išgabenti į Karlskronos morgą.

Po šio tragiško įvykio bus atliekama medicininė ekspertizė, siekiant nustatyti tikrąsias mirties priežastis. Kol kas yra svarstomos įvairios versijos.

Po nelaimės LBB-1032 lydimas laivo gelbėtojo buvęs parplukdytas į Karlskronos prekybos uostą. Jo krante laukė medikai pasirengę vietoje teikti pagalbą įgulai. Laivas buvęs pastatytas prie krantinės, kad jį galėtų apžiūrėti specialistai ir atlikti tyrimus. Teritorija prie jo buvo atverta.

Įgulos nariai buvę nuvežti į ligoninę, o paskui į policiją. Naktį su vienu įgulos nariu kalėjosi Švedijos žurnalistai, jis sakęs, jog negalįs suprasti, kas atsitiko. Likusieji gyvi įgulos nariai buvo sutrikę ir išsigandę, jie įvykio nekomentavo.

Plaukė namo

Laivas LBB-1032 priklauso Klaipėdos bendrovei „Senoji Baltija”, tačiau šiemet kovo mėnesį buvo išnuomotas UAB „Sedija”.

Pastarosios direktorius Igoris Sosnovkis vakar „Vakarų ekspresui” pasakojo, jog du bendrovės nuomojami laivai maždaug nuo birželio vidurio Baltijos jūroje žvejojo brėtlingius. Sugautą žuvį jie priduodavo Švedijoje.

Šio mėnesio pabaigoje abu laivai turėjo grįžti namo į Klaipėdą. Prieš išplaukdami jie kurį laiką stovėjo Švedijos uoste ir laukė palankių oro sąlygų.

Per Baltiją laivai išsiruošė birželio 28 d. Tačiau netoli nuplaukus LBB-1032 kapitonas pranešė, kad jo laive įgulą ištiko nelaimė. Tuomet laivai apsisuko ir grįžo į Švediją.

I. Sosnovkis negalėjo paaiškinti, kas atsitiko laive, nes neturėjo ryšio su likusiais nukentėjusiais įgulos nariais, kurie laivui sugrįžus į Karlskronos uostą, buvę apgyvendinti kažkuriame viešbutyje. Jo manymu, laivo kapitonui, kol vyksta likusiųjų gyvųjų apklausa ir tyrimas, neleidžiama kalbėti. Kita versija – esą kapitonas galėjęs palikti mobilųjį telefoną laive.

Tai, jog vakar negalėjo susisiekti su vyru, „Vakarų ekspresui” sakė ir kapitono R. Steponavičiaus žmona Laima. Apie nelaimę ji sakė sužinojusi tik iš žiniasklaidos.

Netiki švedais

I. Sosnovskis nėra linkęs tikėti Švedijos žiniasklaidoje pateikta versija, esą žvejai apsinuodijo triume buvusios pūvančios žuvies išskirtomis dujomis.

Pasak jo, abi įgulos dirbo panašiomis sąlygomis, gaudė tas pačias žuvis – vienai nieko neatsitiko, o kitai – tragedija.

Išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko laive – kol kas sunku. Kol neatliktas tyrimas, tenka tenkintis pasakojimais, perduodamais iš lūpų į lūpas.

Švedijos zonoje brėtlingiai buvo žvejojami dideliais kiekiais. Uoste iš triumo jie buvo išpumpuojami su vandeniu. Išpumpavus žuvis, vanduo atgal subėgdavo į triumą. Laivas dvi tris dienas stovėjo uoste, nes negalėjo išplaukti iš uosto dėl meteorologinių sąlygų. Tuo metu triumas buvo uždarytas, nes to vandens nebuvo galima išpumpuoti uosto teritorijoje. Matyt, norėta tą vandenį iš triumo išpumpuoti jūroje, leistinoje zonoje. Todėl įgulos nariai leidosi į triumą.

Taip svarstė LBB-113 įgulos nariai, tačiau tikslios informacijos ir jie pateikti negali, nes prie kolegų laivo nebuvo prileisti.

Švedai piešia baisius vaizdus

Tuo metu Švedijos spaudoje kartojama versija, esą du įgulos nariai lindo į triumą, apsinuodijo supuvusios žuvies iškirtomis dujomis, kurios išstūmė deguonį, dėl deguonies stygiaus įkrito į vandenį ir prigėrė.

Švedijos spaudoje, be kita ko, rašoma, neva lavonai buvo rasti gulintys tarp supuvusių žuvų, iš triumo sklido baisus kvapas.

Žuvies apdorotojas, ko gero, bandė gelbėti draugus – traukti juos iš triumo, nes kūnai buvę aprišti virvėmis. Tačiau jis ir pats pasijuto blogai dėl deguonies stygiaus, tad jo bandymas juos iškelti buvo nesėkmingas.

Švedai rašo, esą, jei ne laiku atvykusi pagalba, laive būtų buvę trys lavonai.

Kai kuri Švedijos žiniasklaida šią žvejų žūtį vadina mistine mirtimi. Beje, rašoma, kad Švedijoje prieš 50 metų irgi buvo panašių įvykių, kai taip pat mistiškai žūdavo Švedijos žvejai.

Beje, įvykių, kai laivo triumuose mirė jūreiviai ne taip seniai yra buvę ir Klaipėdoje.

Sraigtasparniu prie tragedijos ištikto Lietuvos laivo atskridę švedų gelbėtojai susižalojusį įgulos narį išskraidino į ligoninę. Ulfo ANDERSONO („3 HKP-Skvadron”/”Ronneby”) nuotr.

Pasak Švedijos žiniasklaidos, netikėtai kolegų netekę Lietuvos žvejybinio laivo įgulos nariai buvo ištikti šoko.

Dalia Bikauskaitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.