Valstybės valdoma akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta” dirba pelningai ir ieško naujų pelningumą didinančių veiklų.
Prieš keletą metų iš esmės atnaujinusi krovos technologijas ir sėkmingai grąžinanti kreditus, kasmet investicijoms „Klaipėdos nafta” skiria po kelias dešimtis milijonų litų.
Pelningi metai
Nors pernai buvo sumažinti „Klaipėdos naftos” krovos tarifai, ji finansinės veiklos rezultatų nepablogino ir uždirbo 10,07 mln. litų grynojo pelno. Planinis pelno prieš apmokestinimą rodiklis buvo viršytas 11 procentų.
Be valiutos kurso kitimo įtakos, per praėjusius metus buvo planuota gauti 13 mln. litų ikimokestinio pelno. Pavyko pasiekti 14,48 mln. litų ribą.
„Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad vienas iš bendrovės veiklos tikslų yra įrodyti, kad ir valstybės valdoma įmonė gali dirbti sėkmingai.
Akcininkai iš 2005 metų pelno dividendams skyrė 8,08 mln. litų – po 2,36 cento vienai akcijai. Pernai įmonės akcininkams atiteko 4,82 mln. litų dividendų (po 1,41 cento vienai akcijai).
Valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, valdo 70,63 proc. visų „Klaipėdos naftos” akcijų. Jai šiemet atiteks 5,7 mln. litų dividendų už valdomas akcijas.
Iš viso buvo paskirstyta 20,2 mln. litų pelno. Iš jų milijonas litų skirti į privalomąjį rezervą, 9,6 mln. litų – į kitus rezervus, o pusantro milijono litų – įmonės darbuotojams.
„Klaipėdos nafta” šiemet tikisi gauti 14,5 mln. litų ikimokestinio pelno ir 82 mln. litų pajamų.
Mažina sąnaudas
2005 metais „Klaipėdos nafta” dirbo ekonomiškiau palyginti su 2004 metais.
Pernai ji gamybines sąnaudas sumažino net 14 proc. – nuo 82,87 iki 71,64 mln. litų.
J.Aušra teigė, kad „tai yra kolektyvo nuopelnas prižiūrint griežtam direktoriui”.
Bendrovėje įvesta veiklos kontrolė, žmonės atsakingiau dirba, perkama tik tai, kas iš tiesų reikalinga.
Lemia ir teigiamas vadovybės požiūris į darbuotojus. „Klaipėdos naftos” bendrovėje skiriamas dėmesys žmonėms. Atlyginimų vidurkis yra vienas didžiausių Klaipėdoje.
Darbuotojai iš „Klaipėdos naftos” neišvyksta dirbti į užsienius. Tačiau pastaruoju metu atsirado tendencija, kai geriausius specialistus pradėjo vilioti šalia Klaipėdos besikuriančios chemijos gamyklos.
Siekdama išlikti konkurencinga „Klaipėdos nafta” kiekvienais metais stengiasi mažinti gamybines sąnaudas.
Kitas efektyvios „Klaipėdos naftos” veiklos rodiklis yra tai, kad pernai beveik du kartus buvo sumažinta naftos produktų krovos savikaina.
Naujos pajamos
Per keturis šių metų mėnesius „Klaipėdos nafta” perpylė 2,2 mln. tonų naftos produktų ir gavo 26,8 mln. litų pajamų. Įmonės pajamos šiemet buvo 22 proc. didesnės negu planuotos. Vien balandį krova siekė 502,6 tūkst. tonų, pajamos buvo 5,3 mln. litų.
„Klaipėdos nafta” nuolat ieško ir naujų pajamų gavimo būdų.
Šiais metais pirmą kartą buvo skelbtas aukcionas ir parduota per 3000 tonų per 2-3 metus sukauptų naftos produktų, kurie gaunami išvalius lijalinius vandenis, priimtus iš laivų.
AB „Klaipėdos nafta” komercijos direktorius Ričardas Milvydas teigė, kad iš užterštų vandenų naujų efektyvesnių valymo įrenginių dėka „ištraukti” naftos produktai yra tinkami katilinėms kūrenti. Pardavus šiuos naftos produktus, šiemet gauta 2,3 mln. litų. Didesnis ar mažesnis kiekis naftos produktų, kurie gaunami išvalius užterštus vandenis, bus kiekvienais metais.
„Klaipėdos nafta” ir iš kitų į uostą atplaukiančių laivų, taip pat bendrovių priima naftos produktais užterštus vandenis. Juos tinkamai išvalyti leidžia nauji valymo įrenginiai. Iš kitur, netgi ne uosto, priimamų naftuotų vandenų taip pat daugėja.
Dar viena papildoma „Klaipėdos naftos” veikla yra laivų švartavimas. Tai ne tik didina bendrovės pajamas, bet ir jos darbuotojams, kurie turi švartuotojo licencijas, suteikiama proga papildomai užsidirbti. Anksčiau į „Klaipėdos naftą” atplaukiančius tanklaivius švartuodavo privačios bendrovės. Tai kėlė ir tam tikrų su uosto ir naftos terminalo saugumu susijusių problemų.
Planuoja investicijas
Pelningai dirbanti valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta” šiemet planuoja investuoti 18 mln. litų. Šių metų pirmojo ketvirčio ilgalaikės investicijos siekė 3,9 mln. litų, grąžinta paskolų bei sumokėta palūkanų 8,5 mln. litų.
Sėkminga bendrovės veikla leidžia jai laiku grąžinti rekonstrukcijoms imtus kreditus. Per pastaruosius 4,5 metų, kai bendrovei vadovauja J.Aušra, „Klaipėdos nafta”grąžino apie 223 mln. litų kreditų. Vargu ar kuri nors kita Lietuvos bendrovė galėtų pasigirti tokiu rodikliu.
Pasak „Klaipėdos naftos” bendrovės komercijos direktoriaus R.Milvydo, šiais metais bus baigti įmonės naujų papildomų naftos produktų talpyklų statybų darbai. Rangovai užbaigs dviejų po 32,2 tūkst. kubinių metrų naftos produktų talpinsiančių rezervuarų statybas. Bendra šio objekto statybos vertė siekia 33,8 mln. litų.
„Taip pat pradėsime modernizuoti šešis po 20 000 kubinių metrų tamsiųjų naftos produktų talpinančius rezervuarus. Atlikus modernizavimo darbus šios talpyklos taps universalios, jose bus galima saugoti ir šviesius, ir tamsius naftos produktus. Įmonei tai suteiks galimybę didinti perpilamų naftos produktų asortimentą”, – pasakojo R. Milvydas.
Šiuometiniame bendrovės technologijų modernizavimo plane yra numatyta pakeisti vieną jūrinį pylimo įrenginį – stenderį našesniu bei įdiegti kompleksinį automatizuotą visų pylimo įrenginių valdymą. Tai „Klaipėdos naftai” kainuos 1,9 mln. litų.
Pernai įmonė investavo 24,4 mln. litų.