Klaipėdoje buriavimas pasiekė tokį lygį, kai žemiau kristi jau nebėra kur.
Jei ir toliau taip tęsis, uostamiestyje neliks buriuotojų. Vietiniai tik akimis ganys už Europos Sąjungos pinigus atnaujintuose uostamiesčio jachtklubuose stovinčias užsieniečių, vilniečių ar kauniečių jachtas.
Šiuo metu uostamiestyje liko vos pusė buriavimo trenerio etato. Vaikus buriuoti dar šiek tiek moko Antanas Milvydas. Tačiau nuo šių metų sezono jis jau dirbs ir Nidoje. Klaipėdoje šis treneris neturi netgi katerio, kuriuo galėtų lydėti Kuršių mariose plaukiojančius auklėtinius.
Iš Klaipėdos buriavimą veja ir pernelyg griežti uosto saugumo reikalavimai. Galimybę buriuoti prie Smiltynės jachtklubo riboja intensyvėjantis komercinių laivų eismas. Manoma, kad uostas turėtų jausti skolą jauniesiems uostamiesčio buriuotojams ir kompensuoti nepatogumus.
Buriavimui nėra palanki ir sporto vadovų nuostata. Manoma, kad buriavimas – ne prioritetinė, brangiai kainuojanti sporto šaka. Šiuo metu Klaipėdoje buriavimui per metus skiriama tik 10 tūkstančių litų. Gaudama tik tokią sumą pinigų bet kuri sporto šaka merdėtų.
Gyvename prisiminimais
Reikėtų prisiminti, kad būtent Klaipėdoje, Smiltynėje, 1929 metais buvo įsteigtas pirmasis lietuviškas jachtklubas, o 1936 metais – pirmoji lietuviška buriavimo mokykla.
Ir tarybiniais suvaržymų metais Klaipėdoje buvo vystomas buriavimas. 1978 metais Smiltynės jachtklube buvo įkurta vaikų buriavimo mokykla. Ji išugdė nemažą būrį Lietuvos buriavimo čempionų ir prizininkų, kurie pasiekė neblogų rezultatų ir sąjunginėse varžybose.
1991 metais buriavimo mokykla Smiltynėje buvo uždaryta. Iki šiol buriavimas Klaipėdoje laikosi tik vyresnės kartos entuziastų dėka.
Tačiau Klaipėdos buriuotojų pasiekimai liko tik prisiminimuose. Jie pirmieji, vadovaujami Osvaldo Kubiliūno, jachta „Lietuva” įveikė Atlanto vandenyną. Jachta „Lietuva”, kurios kapitonu buvo Steponas Kudzevičius, pirmoji apiplaukė ir aplink pasaulį. Ta pati jachta ne kartą dalyvavo tarptautinėse buriavimo regatose.
Iš vyresniosios kartos buriavimo pasaulyje buvo žinomos klaipėdiečių buriuotojų Algio Pakalniškio, Sauliaus ir Lino Tomkvaičių, Rimo Dargio, Mariaus Eidukevičiaus pavardės.
Susidaro lyg ir paradoksas, kad sovietmečiu, kai buvo draudžiama plaukti į jūrą, klaipėdiečių pasiekimai buvo geresni nei dabar, kai vandenys atviri.
Pastarųjų dešimtmečių spragos Klaipėdos buriavime jau jaučiamos. Kasmet vykstant Kuršių marių regatoms pagal varžybų nuostatus turi dalyvauti ir jaunas buriuotojas. Klaipėdiečiams surasti jaunių tampa problema.
Jei nebus Klaipėdoje rengiama buriuotojų pamaina, mieste, šalia kurio yra daugiausiai vandens, buriavimas gali numirti.
Kauniečių patirtis
Klaipėdiečiams pavydžiai tenka žvelgti į kauniečių patirtį.
Sovietmečiu Klaipėdos buriuotojai, galėję varžytis su Kauno buriuotojais, dabar jiems nusileidžia. Lietuvos buriuotojų rinktinė formuojama tik iš kauniečių buriuotojų. Šio miesto buriuotojai yra dalyvavę netgi olimpinėse žaidynėse.
Kaune, kuris jau laikomas Lietuvos buriavimo sostine, yra šiuo metu vienintelė Lietuvoje buriavimo mokykla. Ji įkurta Kauno jachtklube. Mokykloje dirba 11 trenerių, ji turi apie 60 „Optimist” ir „Lazer” klasės jachtų.
Buriavimo mokyklai Kauno miesto valdžia, kuri yra jos steigėja, išlaikyti kasmet skiria po 460 tūkstančių litų. Šiek tiek pinigų surenkama ir iš rėmėjų.
Nori kurti mokyklą
Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubo prezidentas Rimas Dargis mano, kad šiuo metu jau pribrendo sąlygos Klaipėdoje steigti buriavimo mokyklą.
Tokia mokykla turėtų atsirasti 2007 metais. Joje turėtų dirbti 3-4 treneriai, pradžioje galėtų mokytis apie 100 vaikų.
Mokyklai pradžioje reikėtų įsigyti apie 30-50 „Optimist” klasės jachtų, kurių viena kainuoja apie 15 tūkst. litų, du katerius po 35 tūkst. litų. Vėliau mokykloje turėtų atsirasti ir apie 20 „Lazer Radial” ir „Lazer” klasės laivelių, kurių vieno kaina apie 6-7 tūkst. eurų.
R.Dargis mano, kad, įskaitant ir laivus, pirmaisiais metais tokiai mokyklai išjudinti ir išlaikyti reikėtų 500-600 tūkstančių litų. Jis teigė, kad jau sutarta dėl dalies pinigų sumos, kurios reikia laiveliams įsigyti.
Idėjai gaivinti Klaipėdoje buriavimo mokyklą, anot R.Dargio, pritarė ir Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis.
Pradžioje Klaipėdos buriuotojų mokyklos bazė galėtų būti Smiltynės jachtklube. Tačiau su Uosto administracija reikėtų sureguliuoti, kaip ir kur vaikams plaukioti. Gabesnius buriuotojus pradžioje galima būtų siųsti įgūdžius tobulinti ir į Nidą, kur geresnė buriavimo bazė.
Maždaug po 3 metų buriavimo mokykla turėtų būti įkurta Kuršių marių pakrantėje už Kiaulės Nugaros. Kuršių marių pakrantėje už Uosto direkcijos pinigus numatoma statyti valčių ir motorinių laivų prieplauką.