Europos bendrijos laivų savininkų asociacija ir Europos transporto darbuotojų federacija, būdamos socialinės partnerės, kartu su Europos komisija sukūrė dokumentą, pavadintą „Lygios galimybės ir įvairovė Europos laivybos bendrovėse. Priekabiavimo ir grasinimų darbo vietoje panaikinimas”.
Dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau autoriai jį laiko tokiu svarbiu, kad pasirūpino išversti į visas nacionalines jūrinių valstybių-ES narių kalbas. Siekiant padėti jį įgyvendinti, laivų ir kranto administracijoms netgi sukurta speciali mokymo programa „Lygių galimybių supratimas”.
Praėjusiais metais šio dokumento tekstas išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas atskiru leidiniu.
Kas yra kas
Kodėl transportininkų profsąjunga ir Europos laivų savininkai mano, jog būtina suvienyti pastangas laivuose išgyvendinant priekabiavimą ir įvairių formų bauginimus?
„Priekabiavimas ir bauginimas sukuria bauginančią ir nedraugišką atmosferą, kelia stresą, mažina motyvaciją ir darbo našumą, sudaro prielaidas neatvykti į darbą bei didina išlaidas. (…) Stresą patiriantys darbuotojai praranda stimulą dirbti, jiems reikia daugiau poilsio dienų. Jie dažniau siekia keisti darbą. Kompanijos dėl to patiria papildomų išlaidų”, – rašoma bendrame dokumente.
Jame taip pat tvirtinama, jog priekabiavimas ir bauginimai neretai būna pasenusių vadybos metodų rezultatas, o ne vien tik laivo administracijos tyčiniai, piktybiniai veiksmai.
Laivyne, kur galioja vienvaldystės ir subordinacijos principai, kartais gana sunku atskirti, kur baigiasi kapitono ar vyresniojo mechaniko reiklumas ir prasideda smulkmeniškos priekabės, galinčios jūrininkui sukelti nervų protrūkį.
„Niekada nebuvau linkęs kabinėtis prie jūrininkų. Tačiau buvo toks atvejis. Audra – 10 balų. Padėtis nerami. Girdime, kaip radijo eteryje kalbasi prancūzų ir anglų gelbėtojai: ką tik nuskendo didelis sausakrūvis, išgelbėti pavyko tik du jūrininkus.
Tokią įtemptą akimirką vienas jūreivis man paduoda raportą: jis atsisako švartuotis, nes bocmanas jam davė netinkamo dydžio darbo batus. Ir pasirink tokį laiką! Raportą padėjo ant stalo, kai manęs kajutėje nebuvo. Apie tai man pasakė atėjęs ant tiltelio. Kaip reaguoti? Tikriausiai jis nusipelnė šiurkštaus žodžio, bet aš niekada nesibariau ir nekėliau balso. Paprašiau išsiaiškinti pirmąjį padėjėją – tuo metu jis buvo mažiau užsiėmęs”, – prisiminė jūrų kapitonas Eimutis Astikas.
Tačiau kiek būta atvejų, ypač užsienio laivyne, kai kapitonas nemėgsta savo padėjėjo – ir viskas, šiam lieka tik išsiregistruoti iš laivo. Nes pretekstų priekabiauti yra daugybė, o dirbti tokioje aplinkoje kenksminga ir sveikatai, ir laivybos saugumui.
Leidinyje išsamiai paaiškinta, kaip atskirti laivo vadovybės despotiškumą nuo elementaraus reiklumo.
Kas yra priekabiavimas
Remiantis ES Direktyva 2000/78, leidinyje taip apibrėžiama: „Priekabiavimas turi būti laikomas diskriminacijos forma, kai elgiamasi neleistinu būdu, siekiant pažeisti asmens orumą arba jis pažeidžiamas tokio elgesio pasekmėje ir sukuriant aplinką, kuri yra grėsminga, priešiška, žeminanti, įžeidžianti arba užgauli”.
Pateikiami pavyzdžiai. Priekabiavimas – įžeidžiamosios arba dviprasmiškos medžiagos demonstravimas arba platinimas. Tai gali būti užuomina, patyčios, nepadorūs ar diskriminuojantys, rasistiniai, homofobiniai juokai ar pastabos. Taip pat įžeidžiamos kalbos neįgaliam asmeniui apibūdinti arba pasijuokimas iš neįgaliojo.
Bet tai menkystų kraštutinumai. Kur kas dažniau pasitaiko nepageidaujamas dėmesys arba darbuotojų šnipinėjimas, preteksto ieškojimas. Internacionalinėse įgulose neretai pasitaiko ir tokių dalykų, apie kuriuos užsimenama leidinyje: įkyrus ar atkaklus klausinėjimas apie asmens šeimyninę padėtį, asmeninį gyvenimą, seksualinius interesus ar orientaciją, rasinę ar etninę kilmę, kultūrą ir religiją.
Vienas gana patyręs vyresnysis padėjėjas, jau dešimt metų dirbantis užsienio laivyne, neseniai iš reiso grįžo pagal kontraktą neišdirbęs net mėnesio. Drebančiu balsu jis papasakojo, kaip jaunas kapitonas vokietis tyčiojosi iš įgulos. „Bukagalvis” – tai buvo jo mėgstamiausias žodis jūrininkams apibūdinti.
Vyresniajam padėjėjui paskutiniu lašu tapo kompiuteryje neteisingai nubrėžtas laivo kursas. Tai kėlė grėsmę į iškrovimo uostą pavėluoti 7 valandas. Gailestingas elektromechanikas vokietis jam padėjo „įsilaužti” į programą, kurią saugojo slaptažodis. Už tai jie sulaukė griežtos pylos.
Dar vienam vyresniajam padėjėjui iš Lietuvos, užsienio kompanijoje dirbusiam penkerius metus ir jau seniai turinčiam kapitono darbo diplomą, po paskutinio reiso pažadėjo šias pareigas. Tačiau kapitonas parašė tokį atsiliepimą, su kuriuo galima keliauti tik į kalėjimą.
Apie tai papasakojęs to paties laivo antrasis mechanikas liūdnai reziumavo: „Reikia rinktis patogią vėliavą, antraip niekada netapsiu vyresniuoju mechaniku. Jie skiria tik savus, o mes, svetimšaliai, neturime jokių perspektyvų padaryti karjerą”.
Kaip dar galima pavadinti faktą, kad kapitonui iš Lietuvos užsienio laivyne moka 3 tūkstančius eurų, o jo porininkui, kapitonui iš Vokietijos, – 5 tūkstančius? Tik diskriminacija.
Kas yra bauginimas
Leidinyje aiškinama, kad bauginimas – priekabiavimo forma, kuri apibūdina grėsmingą ar gąsdinančią darbo aplinką, kurioje žmonių grupė ar atskiras asmuo patiria baimės ar nesaugumo jausmą dėl kitos grupės žmonių ar atskiro asmens neigiamo ar nedraugiško elgesio.
Bauginimo priežastys dažniausiai yra piktnaudžiavimas valdžia arba tarnybine padėtimi. Labai dažnai jis būna atkaklus ir neprognozuojamas, iš anksto apgalvotas ir negailestingas.
Pateikiami ir pavyzdžiai. Tai gali būti prievarta arba grasinimai žodžiais ar smurtu, darbuotojų ar kolegų apšaukimas ar pažeminimas, asmeniniai įžeidimai, viešas asmens sugebėjimų nuvertinimas. Taip pat piktybiškas gandų skleidimas, pykčio priepuolis ar susierzinimas.
Jūrinio tinklalapio (www.propisnoy.narod.ru) forume, rubrikoje „Skauduliai!”, jūrininkai atvirai dalijasi „juoda” darbo vienoje ar kitoje laivybos arba įdarbinimo kompanijoje, su įvairiais kapitonais ir vyresniaisiais mechanikais patirtimi. Kad kiti neįkliūtų.
„Kai išgirsite kapitono pavardę …, geriau į tą laivą neikite. Visą darbą užkraus jums. Profesionalumo – jokio. Pusprotis, be pusiausvyros. Kas antras žodis – keiksmažodis, kitaip nemoka reikšti savo minčių”, – rašė vienas jūrininkas.
Bijo skųstis
Jūrininkai neretai širdį išlieja tik jūriniuose tinklalapiuose arba kalbėdamiesi tarpusavyje. Jie bijo net ir anonimiškai skųstis laivo savininkui ar jūrininkų profsąjungai, juolab atvirai protestuoti prieš savo viršininkų vienvaldystę.
„Akivaizdu, kad mūsų jūrininkai dar nesugeba pakovoti už savo orumą. Bent jau skundų dėl Lietuvos laivų administracijos priekabiavimo mes negauname.
Buvo keli atvejai, kai jie prašėsi apginami nuo savivalės, tačiau kėlė sąlygas – jų pavardės neturi būti skelbiamos. Kaip tada juos apginti, kai laivybos kompanijų vadovams turime pranešti vos ne užuominomis, neatskleisdami faktų?”, – jūrininkų bailumu stebėjosi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Jo nuomone, mūsų laivybos kompanijos taip pat nelabai pasirengusios kovoti su tokiu reiškiniu, kaip rekomenduoja Europos laivų savininkų organizacijos ir profsąjungos: „Bendrovė turėtų paskirti asmenį, kaip pirmąją instituciją, į kurią galėtų kreiptis norintis pasiskųsti darbuotojas. Laivo įgulos narių skundams priimti turi būti paskirtas vienas iš tame laive dirbančių įgulos narių, kranto bendrovės darbuotojas arba nepriklausomos organizacijos darbuotojas”. Regis, tik Briuselis supranta, kaip galima „paskirti” tokį trečiųjų teismo teisėją, kai įgulos – mažos ir nuolat besikeičiančios.
Leidinyje pateikti metodiniai nurodymai, kaip turėtų veikti laivybos kompanijos, kad kartu su profsąjungomis kovotų prieš jūrininkų ir kranto darbuotojų bauginimą. Labai svarbu, kad bendrovė turėtų skundų dėl priekabiavimo ir bauginimo pateikimo ir jų nagrinėjimo procedūras, kuriomis pasitikėtų visi darbuotojai.
Dokumente taip pat pripažįstama, kad pagrindinė problema šalinant šį reiškinį – laivų savininkų neinformuotumas. Pavyzdžiui, pateikiami duomenys iš NUMAST publikacijos „Teisingas elgesys”: anoniminėse apklausose 76 proc. atsakiusių moterų pareiškė, kad jos patyrė seksualinį priekabiavimą darbe, tačiau savo bendrovei pasiskundė tik 23 proc.
Žinant, kokia rūsti laivo gyvenimo realybė, kai kurios dokumento rekomendacijos ir nuostatai atrodo naivūs. Svarbiausia jo reikšmė – laivų savininkai ir jūrininkų profsąjunga pripažino, kad šis reiškinys reikalauja dėmesio.