Vis labiau Lietuvos miestų gatvėse populiarėjant dviračiams ne vienam kyla klausimas, kaip išsirinkti tinkamą, kaip jį prižiūrėti? Kur remontuoti? Į mūsų klausimus atsako dviračių parduotuvės „Hawaii express” (Vilnius, Vilniaus g. 37) mechanikas Saulius Ališauskas.
– Parduotuvėje dviračių – kokių tik nori. Kaip išsirinkti iš to margumyno?
– Prieš pirkdami dviratį pirmiausia pagalvokite, kokių reikalavimų turite, kur ketinate juo važinėti. Dviratis turi būti naudojamas pagal paskirtį. Važiavimui plentu, krosui, iškyloms gamtoje, turizmui ar triukams daryti reikia skirtingų dviračių. Jei, tarkim, lengvojo kultūrizmo (vadinamojo fitneso) dviračiu siauromis padangomis važiuosite sunkiai įveikiamais miško keliukais, gali išsikreivinti ratai, o ir jums bus nepatogu.
Dabar labai populiarūs miesto tipo dviračiai. Nuo kalnų dviračių jie skiriasi tuo, jog turi minkštą balnelį, amortizatorius, aukštai iškeltą vairą, kad važiuojant nereikėtų susilenkti, kietai dangai tinkančias siauresnes padangas.
Einant į parduotuvę pirkti dviračio pirmiausia derėtų pagalvoti, kur, kaip, ar dažnai juo bus naudojamasi. Ši informacija, taip pat minamosios priemonės savininko patirtis, jo ūgis ir svoris yra pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos konsultantai iš šimtų modelių padės išrinkti tinkamiausią.
Jei žmogaus svoris viršija 100 kilogramų, perkant dviratį svarbu žiūrėti, kad būtų tvirti (dvigubi) jo ratlankiai. Anksčiau didesnę paklausą turėjo pilkos spalvos dviračiai, o pastaruoju metu – ryškesni ir spalvoti. Tiesiog dviratininkams ėmė labiau rūpėti, kad gatvėse jie būtų pastebimesni.
– Prekiaujate ir įvairiomis padangomis: plačiomis, siauromis, net dygliuotomis. Kaip jas išsirinkti?
– Važiuoti plentu tiks siauros padangos lygiu protektoriumi. Išsirengus į turistinį žygį miško keliais, žvyrkeliais reikės platesnių padangų gilesniu protektoriumi, į krosą – stambesniu protektoriumi. Yra net dygliuotų padangų, skirtų važinėti žiemą.
– Nuo ko priklauso dviračių kaina?
– Per porą metų dviračiai pabrango. Tai lėmė Europos Sąjungos muito mokesčiai, taikomi dviračiams, atvežtiems iš Azijos šalių, kurios yra pagrindinės jų gamintojos.
Pastaraisiais metais jokių revoliucinių pokyčių dviračių gamybos srityje nevyko. Tiesa, technologijos ir medžiagos, anksčiau taikytos tik brangiems dviračiams, dabar vis dažniau naudojamos gaminant ir pigesnės klasės dvirates priemones. Amortizatoriai, kurie kadaise buvo retenybė, dabar irgi labai populiarūs. Rasti dviratį, kuris jų neturėtų, būtų sunku. Vis dažniau pigūs dviračiai turi lengvesnius aliuminio rėmus, kartais ir diskinius stabdžius.
Kaina dar priklauso ir nuo įvairių komponentų bei papildomų priedų. Pavyzdžiui, už kalnų dviratį gali tekti mokėti ir 1000, ir 15 000 litų. Paprastą universalų geros kokybės dviratį dabar galima įsigyti už 1000-1500 litų. Tačiau parduodamų prekybos centruose nereikėtų net vadinti dviračiais. Jie pagal specialius užsakymus gaminami iš pačių pigiausių ir prasčiausių detalių. Tokie dviračiai nėra saugūs. Kiek pavažinėjus visos besisukančios detalės ima klibėti, greitai sudyla, kartais lūžta ir rėmas. Vėliau keisti detales, remontuoti tokį dviratį brangu.
– Kokie pastaruoju metu populiarūs dviračių priedai?
– Lemputės, purvasargiai, bagažinės, dviračių kompiuteriai, turistiniai krepšiai, atšvaitai. Norintieji juos gali įsigyti atskirai ir pritaisyti beveik prie kiekvieno dviračio.
Vis didesnę paklausą turi ir specialūs drabužiai. Kai kurie jų gali kainuoti net brangiau už patį dviratį. Taip pat domimasi specialiais batais, kurie tvirtinami prie pedalų. Anksčiau daugelis dviratininkų manė, jog šalmas nėra reikalingas, o štai dabar jis rūpi labiau.
– Kokios dažniausiai daromos klaidos lemia dviračio gedimus?
– Nepripūstos padangos, nesutepta grandinė. Reikėtų kasdien patikrinti padangų slėgį, grandinę ir stabdžių trinkeles, taip pat nuvalyti nuo dviračio purvą. Jei neturite pompos, oro į padangas galite pripūsti artimiausioje degalinėje.
Dviračio jokiu būdu nevalia plauti aukšto spaudimo vandens srove, nes sykiu su purvu išplausite ir guolių tepalą. Kuo geresnės dalys, tuo sunkiau vanduo patenka į jų vidų ir guolius. Dviratį galima valyti paprasčiausiu sudrėkintu skudurėliu.
Pastebėjus akivaizdžių gedimų, tokių kaip, pavyzdžiui, neįprastas triukšmas ar pavarų perjungimo sutrikimai, kelionės į apžiūros skyrių reikėtų neatidėlioti. Bėdos, nors ir menkos, savaime neišnyksta, ilgainiui jos tik didėja.
– Autoservisų mieste – kiek nori, o kur remontuoti dviratį?
– Remontuojame ir čia pat, parduotuvėje. Sureguliuojame, prižiūrime, jei reikia, pataisome ne tik pas mus pirktus dviračius, bet ir visus kitus.
Kai kurie dviračių priežiūros skyriai nereikalauja užmokesčio už greitą profesionalią apžiūrą. Mūsų parduotuvėje smulkus pareguliavimas taip pat nieko nekainuoja. Siūlomi ir paslaugų paketai, kainuojantys nuo 30 litų (už bendrą apžiūrą) iki 100 litų (už išsamesnę apžiūrą).
Norint tinkamai sureguliuoti ar pataisyti gedimą paprastai reikia nemažai žinoti, turėti specialių įrankių, kurių sunku būtų rasti namie, tarp buities daiktų. Plaktuku, atsuktuvu ar replėmis kai kurias detales galima tik sugadinti.
– Tačiau sutepti grandinę turbūt daug žinių nereikia?
– Klystate, čia irgi būtina kai ką žinoti. Dviračio grandinę derėtų tepti dažnai, bet alyvos naudoti kuo mažiau. Jeigu jos būna per daug, ant grandinės ir žvaigždučių kaupiasi dulkės. Dėl to greičiau dyla detalės. Ištampytą grandinę būtina iškart pakeisti, kitaip ji gali deformuoti žvaigždutes.
Žmonės daro didelę klaidą tepdami grandinę tirštu tepalu. Prie tokio labai limpa dulkės, smėlis, o tai, be abejo, gadina grandinę. Ją reikia sutepti specialia alyva, kuri turi vaško. Tada ne taip kimba smėlis.