Nuo birželio 1 dienos, jei Seimas pritars, pradės galioti naujasis Užimtumo rėmimo įstatymas.
Jis orientuotas į visų darbo ieškančių žmonių poreikius, skirtas padėti susirasti darbą, padidinti darbo ieškančių žmonių galimybes įsidarbinti. Be abejo, tai pasiekti be darbdavio – neįmanoma. Tad netiesiogiai iš šio įstatymo nemažai naudos gaus ir darbdaviai.
Atsakas į darbo rinkos iššūkius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rengdama Užimtumo rėmimo įstatymo projektą, įvertino pokyčius darbo rinkoje, nes šis įstatymas pirmiausia ir yra skirtas padėti prisitaikyti ieškantiems darbo asmenims prie darbo rinkos pokyčių. Kintant padėčiai darbo rinkoje bei sparčiai mažėjant nedarbui, darbo pasiūlos ir paklausos derinimo problema nemažėja, bet didėja. Darbdaviams vis sudėtingiau apsirūpinti tinkamais darbuotojais, nes darbo rinkoje trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Nors bendras bedarbių skaičius mažėja, didėja ilgalaikių bedarbių dalis, kuriems sunku susirasti darbą. Įstatymo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbo pasiūlai ir paklausai derinti, padedant ieškantiems darbo asmenims integruotis į darbo rinką ir remiant darbdavius, įdarbinančius turinčius sunkumų įsidarbinti asmenis.
„Jau šiandien teritorinėse darbo biržose laisvų darbo vietų registruojama daugiau nei bedarbių. Mūsų tikslas yra visiškas užimtumas, o tai reiškia siekti, kad kiekvienas galintis dirbti žmogus – dirbtų, o socialinės žmonių problemos būtų sprendžiamos, įtraukiant kuo daugiau, kiek tai įmanoma, galinčių dirbti asmenų į darbo rinką”, – teigia ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.
Bus remiamas darbuotojų mobilumas
Siekiant reaguoti į minėtus darbo rinkos iššūkius, siūlomos visiškai naujos užimtumo rėmimo priemonės: bedarbių teritorinio mobilumo rėmimas, darbo rotacija; tobulinamos iki šiol buvusios: neįgaliųjų integravimo į darbo rinką rėmimas, buvusių bedarbių, pradedančiųjų savo verslą, rėmimas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir t.t.
„Siekdami padidinti galimybę darbdaviams susirasti tinkamus darbuotojus, numatome remti ir taip skatinti darbuotojų mobilumą. Bedarbiams, įsidarbinusiems įmonėse, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, bus kompensuojama jų kelionių ar apgyvendinimo išlaidos iki 6 mėnesių, mokant pusę Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos mėnesinę išmoką”, – aiškina A.Šlekys.
Dar viena priemonė, prisidėsianti prie darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga – darbo rotacija. Darbdaviai, kol jų darbuotojai atostogaus ar negalės dirbti dėl kitų priežasčių, galės juos pakeisti bedarbiais ir jam už kiekvieną mėnesį dirbantį asmenį bus mokama Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.
Didės mokymosi stipendija
Siekiant skatinti bedarbius mokytis, numatoma didinti mokymosi stipendiją. Bedarbiams už ne ilgesnį, kaip nustatyta mokymo programose, mokymosi laikotarpį per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius numatyta mokėti 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendiją. Iki šiol jos dydis siekė 1,5 MGL, t.y. 187,5 lito.
Įstatyme numatyta didinti paramą darbdaviams steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas neįgaliesiems. Subsidijos dydis galės siekti iki 22 Vyriausybės paskutiniojo oficialiai paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti, kai tuo tarpu iki šiol jos dydis 12 mėnesių siekė MMA ir 6 mėnesius – 0,5 MMA ir praktiškai buvo kompensuojamas darbo užmokestis, o ne išlaidos darbo vietų steigimui ar pritaikymui. Taigi žmonės su negalia galės lengviau įsidarbinti, jiems specialiai pritaikius darbo vietas. Be to, darbdaviai, įdarbinę asmenis su žemu nedarbingumo lygiu (30-40 proc.) galės gauti nuolatinę paramą.
Bus skatinamas bedarbių verslumas
Skatinant bedarbių savarankišką užimtumą bei verslumą, buvusiems bedarbiams, įsteigusiems mikroįmonę, per 36 mėnesių laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos kuriant naują darbo vietą priimti į darbą darbuotoją iš bedarbių tarpo, numatyta galimybė gauti darbo vietos steigimo ar pritaikymo subsidiją.
Profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams, taip pat bedarbiams darbo biržos siuntimu baigusiems profesinį mokymą ir pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę, numatyta nauja – darbo patirties įgijimo rėmimo priemonė.
Numatoma minėtus bedarbius laikinai įdarbinti iki 6 mėnesių, suteikti jiems trūkstamus darbo įgūdžius betarpiškai darbo vietoje, bei padėti įsidarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį. Taip pat numatytos kompensacijos juos įdarbinusiems darbdaviams, kurių dydis ne daugiau kaip 2 Vyriausybės patvirtintų minimalios mėnesinės algos dydžių. Be to, iš dalies bus kompensuojamos darbo patirties įgijimo betarpiškai darbo vietoje organizavimo darbdaviams išlaidos.
Augs kompensacijos darbdaviams
Anksčiau baigusiems profesines mokyklas bedarbiams ir darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams – neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, vyresniems nei 50 metų, iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusiems dvejus ir daugiau metų, auginantiems vaikus iki 8 metų, o neįgalų vaiką iki 18 metų ir kitiems, didinama subsidijuojamo įdarbinimo trukmė iki 12 mėnesių vietoje buvusių 6 mėnesių (atskirais atvejais iki 8 mėnesių). Kompensacijos suma juos įdarbinusiems darbdaviams didinama dvigubai, tai yra ne daugiau kaip 2 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių.
Kartu įstatymas išplės darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų ratą. Naujai įtraukiamos tokios bedarbių grupės kaip baigę profesinės reabilitacijos programas; vyresni nei 50 metų (vietoje priešpensinio amžiaus); vaiko globėjas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų, bei tėvai, faktiškai auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų; iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų.