Šalies bankai skelbia, nors ir nežymiai, tačiau švelninantys kreditavimo sąlygas ir tikisi, kad paskolų paklausa tik didės. Pagrindinėmis to priežastimis buvo įvardytos konkurencija bei lūkesčiai, susiję su bendra šalies ekonomine situacija.
Skolinosi smulkusis ir vidutinis verslas
Lietuvos bankas pirmą kartą surengė šalyje veikiančių bankų apklausą dėl skolinimosi sąlygų. Atsakymai gauti iš 9 bankų ir 1 užsienio banko skyriaus. Bendra apklausoje dalyvavusių bankų rinkos dalis pagal paskolų portfelį sudaro 97 procentus.
Apklausos duomenimis, nuo pernai spalio iki šių metų balandžio 8 iš 10 šalies bankų šiek tiek sušvelnino ar išlaikė nepakitusias skolinimosi sąlygas tiek verslo įmonėms, tiek ir namų ūkiams.
Paskolų ir įmonių kredito linijų suteikimo sąlygos labiausiai sušvelnėjo dėl vidutinės paskolos maržos sumažinimo, paskolos ar kredito linijos dydžio ir paskolų terminų. Labiausiai reikalavimų kartelė nuleista kredito standartams, taikomiems suteikiant paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui bei trumpalaikes paskolas.
Bankų vertinimu, pastarąjį pusmetį labiausiai padidėjo paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui paklausa, o pagal trukmę – ilgalaikių paskolų paklausa. Tokių nežymių pokyčių priežastys – konkurencija bei lūkesčiai, susiję su bendra šalies ekonomine situacija.
Tarp paklausos didėjimo veiksnių bankai dažniausiai nurodė įmonių kapitalinių investicijų ir atsargų bei apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį. Kadangi bankai kitų bankų konkurenciją dažniausiai nurodė kaip kredito standartus švelninantį veiksnį, prie paskolų ir kredito linijų paklausos mažėjimo veiksnių apklausos dalyviai dažniausiai priskyrė alternatyvaus finansavimo iš kitų bankų panaudojimą.
Dauguma apklaustųjų tikisi, kad kitą pusmetį paskolų ir kredito linijų paklausa didės, taip pat turėtų didėti ilgalaikių bei paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui paklausa.
Būsto rinkos perspektyvos
Pastarąjį pusmetį bankai buvo labiau linkę švelninti ir būsto paskolų namų ūkiams kredito standartus. Labiausiai linkstama mažinti vidutinę paskolos maržą, didinti paskolos ir užstato santykį.
70 proc. apklaustų bankų vertinimu, būsto paskolų paklausa išaugo, o 30 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad paklausa liko nepakitusi. Beveik visi bankininkai pripažino, kad būsto paskolų paklausą teigiamai paveikė būsto rinkos perspektyvos. Dauguma išskyrė vartotojų pasitikėjimą ir su būstu nesusijusias vartojimo išlaidas.
Apie 70 proc. apklaustų bankų kredito standartų keisti nežada, o kiti toliau juos švelnins, ypač taikomus teikiant būsto paskolas. Vertinant būsto paskolų paklausos kitimą, dauguma bankų nurodė laukiantys tolesnio jos didėjimo.
Vartojimo ir kitų paskolų paklausa, bankininkų vertinimu, per pastarąjį pusmetį taip pat išaugo. Svarbiausiais paskolų didėjimo veiksniais įvardijami ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimas ir vartotojų pasitikėjimas.
Tačiau kredito įstaigų lūkesčiai artimiausiam pusmečiui išsiskyrė – pusė bankų toliau rengiasi šiek tiek švelninti kredito standartus, taikomus vartojimo ir kitoms paskoloms, o 30 proc. nurodė ketinantys šiuos standartus griežtinti.
Skolina ne visiems
Kai kurių paskolų (pavyzdžiui, būsto) palūkanų normų maržos Lietuvoje sumažėjo iki Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos) lygio. Bankų buvo prašoma įvertinti, ar, kylant tarpbankinėms palūkanų normoms, palūkanų normų maržos dėl bankų konkurencijos dar galėtų mažėti?
Dalis bankų nurodė, kad šiuo metu stebi maržų augimą. Kita vertus, dauguma bankų mano, kad dėl konkurencijos tam tikrų paskolų, pavyzdžiui, vartojimo ar paskolų įmonėms, maržos gali sumažėti.
2005 m. problemų iškilo atskiroms tam tikrų pramonės šakų (elektrotechnikos, maisto perdirbimo ir pan.) įmonėms, o kai kurie sektoriai (pvz., tekstilės) susidūrė su stiprėjančia užsienio gamintojų konkurencija. Visi atsakę bankai, išskyrus du, nurodė, kad taiko portfelio limitų sistemą. Dalis bankų nurodė, kad beveik neskolina tekstilės bei kitiems didelės rizikos ūkio sektoriams.
Mažėjant palūkanų normoms, esant didelei konkurencijai tarp bankų, rinkoje stebima didėjanti nepalūkaninių paskolos sąlygų svarba. Paaiškėjo, kad vidutinis paskolos ir užstato santykis yra 70 proc. Dalis bankų taiko ir didesnį santykį, pavyzdžiui, būsto paskoloms – iki 100 proc., verslo paskoloms – iki 80 proc. Kaip pagrindinę priežastį, lemiančią šio santykio didėjimą, bankai nurodo konkurenciją.
Vertinant galimą nekilnojamojo turto sektoriaus riziką, bankų atstovų nuomonės išsiskyrė. Trys bankai nurodė, kad įmonių pelningumas yra geras, o rinkoje nėra kainų „burbulo”. Du bankai mano, kad situacija rinkoje darosi pavojinga, todėl svarstys galimybes riboti skolinimą nekilnojamojo turto projektams.
Dauguma bankų atstovų mano, kad net ir tuo atveju, jei rinkoje įvyktų kainų korekcija, bankai yra pakankamai gerai apsaugoti nuo galimų nuostolių.
Rizika neprilygsta Skandinavijos šalims
Nors bankai skelbia švelninantys kreditavimo sąlygas, tačiau būsto paskolų bei kitų ilgalaikių kreditų palūkanų kreivė kol kas kyla į viršų.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika pripažino, kad palūkanų norma didėja, nes kyla tarpbankinės palūkanos. Pastarosios kopia aukštyn dėl didėjančio infliacijos pavojaus ES šalyse.
„Lietuvoje nustatomos palūkanų normos priklauso nuo Europos centrinio banko vykdomos politikos. Mūsų šalies gyventojai dažnai galvoja, kad bankai didina palūkanas tikėdamiesi daugiau uždirbti. Iš tiesų Lietuvoje palūkanų marža ilgą laiką mažėjo ir šiuo metu net yra mažesnė nei Švedijoje ir Suomijoje”, – aiškino M.Leika.
Tačiau Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad rizika mūsų šalies namų ūkio sektoriuje neprilygsta rizikai Skandinavijos šalyse, kurių bankininkystės tradicijos bei praktika diegiama ir Lietuvoje.
„Mes keliame prielaidą, kad bankai kitų produktų sąskaita pasiryžę subsidijuoti namų ūkio paskolų sektorių, kuris pastaruoju metu itin auga. Verslo paskolos Lietuvoje yra santykinai didesnės negu kitose euro zonos valstybėse”, – teigė Lietuvos banko atstovas, užsiminęs, kad ateityje būsto ir vartojamųjų paskolų bus išduodama vis daugiau.
Prasiskolinę mažiausiai
M.Leika atkreipė dėmesį, kad Lietuva pagal gyventojų įsiskolinimą bankams gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. Net kaimynai latviai ir estai yra dukart daugiau prasiskolinę bankams nei lietuviai. Iš maždaug 1,3 mln. mūsų šalies namų ūkių būsto paskolos išduotos mažiau kaip dešimtadaliui.
Ar komerciniai bankai, dalydami paskolas, neprisiima pernelyg didelės rizikos, M.Leika prognozuoti nesiryžo: „Namų ūkio paskolų sektorius sparčiai didėja tik pastaruosius dvejus metus, ir mes, galima sakyti, dar vejamės kitas ES šalis”.
Tačiau Lietuvos banko atstovas neatmetė galimybės, kad, lėtėjant šalies ekonomikos plėtrai, gyventojų pajamos nebeaugs taip, kaip jie tikisi. Tuomet gali padaugėti problemiškų klientų, o bankai patirs nuostolių.
„Didesnį nerimą kelia tas faktas, kad bankai pradėjo dalyti paskolas gana žemas pajamas turintiems gyventojams. Kadangi Europos centrinis bankas dar šiemet žada didinti palūkanas 0,5 proc., tai kai kurie mažesnes pajamas gaunantys klientai gali nebepajėgti atsiskaityti su bankais”, – akcentavo pašnekovas.
Apklausoje dalyvavę bankai nurodė, kad per minėtą laikotarpį probleminių, vėluojančių klientų nepadaugėjo. Bendra įmonių ir namų ūkių padėtis vertinama kaip stabili.
Tačiau Lietuvos bankui susirūpinimą kelia neprognozuojamai augančios nekilnojamojo turto kainos, kurios tiesiogiai susijusios su būsto paskolų sektoriumi.
„Išaugus turto kainoms, didėja ir paskolų dydis. Kreditas yra užtikrinamas nekilnojamuoju turtu. Tačiau, sumažėjus turto kainoms, įmonė nebegalės jo parduoti už ankstesnę kainą ir nebepajėgs grąžinti kredito”, – pastebėjo M.Leika.
Paskoloms skiriami milijardai
Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų portfelis šalyje per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 942 mln. litų (14,7 proc.) – balandžio pradžioje šalies bankai buvo suteikę 7,355 mlrd. litų šių paskolų.
Per metus (balandžio pradžioje, palyginti su 2005-ųjų balandžio 1-ąja) būsto paskolos išaugo 89 proc., arba 3,464 mlrd. litų.
Būsto paskolos pirmąjį ketvirtį toliau dominavo paskolų gyventojams (jos padidėjo 15,3 proc. iki 9,847 mlrd. litų) struktūroje, bet vis labiau augo ir kitos paskirties – vartojimo paskolos ar paskolos investavimui.
Per metus bankų suteiktos paskolos gyventojams išaugo 91 proc. (4,7 mlrd. litų), iš jų kitos paskirties – 97 proc. (1,2 mlrd. litų).
2005 metais būsto paskolos šalyje išaugo 86,5 proc., arba 2,975 mlrd. litų – sausio pradžioje šalies bankai buvo suteikę 6,415 mlrd. litų šių paskolų.