Ekspertai perspėja, kad visos alternatyvos rusiškoms dujoms
kol kas yra pernelyg brangios
Šią savaitę Vilniuje vykusi tarptautinė dujininkų konferencija „Baltic Gas”/BASREC /”Eurogas”, nagrinėjusi pačias opiausias energetinės nepriklausomybės problemas, sulaukė išskirtinio valdžios pareigūnų dėmesio. Kalbas čia sakė ES Energetikos komisaras Andris Piebalgas, asociacijos „Eurogas” vadovai, Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas bei tuzinas autoritetingų energetikos ekspertų. Deja, aiškių atsakymų, kokia strategija yra racionaliausia, konferencija nepateikė.
Interesų įkaitai
A.Brazauskas pirmiausia visus konferencijos dalyvius pasveikino Europos dienos proga ir pastebėjo, kad Lietuvos grįžimo į Europą istorija yra izoliacijos panaikinimo istorija, kurioje dar nėra padėtas galutinis taškas.
„Šiuo metu dar nesame visiškai integravęsi į Europos Sąjungą ir neturime galimybių pasinaudoti narystės eurozonoje bei Šengeno erdvėje privalumais. Be to, dar nėra užbaigtas efektyviai funkcionuojančios vidaus rinkos kūrimas ir čia visų pirma kalbu apie energetinę izoliaciją.
Šalių narių ir visos ES gerovė ateityje didele dalimi priklausys nuo energetikos, t.y. nuo sugebėjimo apsirūpinti energijos ištekliais, tad natūralu, kad šis klausimas buvo ir yra tarp pačių svarbiausiųjų. Jis tampa vis aktualesnis įvertinant didėjančią energetinę priklausomybę nuo išorinių partnerių, kylančias energetinių išteklių kainas ir aštrėjančią energetinio saugumo problemą”, – kalbėjo A.Brazauskas.
Premjeras sakė esąs įsitikinęs, kad realiai veikiančios Europos Sąjungos vidaus rinkos sukūrimas neįmanomas be valstybių narių energetinių sistemų integracijos, yra būtinas minimumas energetiniam pažeidžiamumui sumažinti.
„Manau, kad yra reikalingi Europos Sąjungos lygmens sprendimai ir priemonės, skatinantys bendros ir saugios ES energetikos sistemos kūrimą. Nematau kito kelio, kaip paspartinti energetinio pažeidžiamumo problemos sprendimą”, – tikino Vyriausybės vadovas.
Jis pasidžiaugė, kad kovo mėnesį Europos vadovams pavyko sutarti dėl bendrų ES veiksmų energetikos srityje gairių. Numatyta ypatingą dėmesį skirti šalims ir regionams, atskirtiems nuo Europos Sąjungos energetikos rinkos. Iki šių metų pabaigos Europos Komisija turėtų pateikti prioritetinį tinklų sujungimo planą.
„Lietuvai ir, manau, kitoms Baltijos valstybėms yra labai svarbu, kad šis planas turėtų pridėtinę vertę, t.y. iš tiesų paspartintų energetinės izoliacijos problemos sprendimą, sustiprintų šalių narių motyvaciją bendradarbiauti bendruose projektuose, prisidedančiuose prie Europos Sąjungos energetinio saugumo stiprinimo. Tenka pripažinti, kad didžiausia problema šiuo metu yra ne finansinių išteklių trūkumas, o bendros politinės valios ir šalių narių tarpusavio solidarumo stoka sprendžiant energetinio saugumo problemas. O jų sprendimas turėtų būti bendras ES interesas. Trūksta motyvacijos, nes dominuoja siauri nacionaliniai interesai. Dėl šios priežasties labai sunkiai sekasi tartis su Lenkija dėl elektros tilto. Šis projektas yra įstrigęs”, – konstatavo premjeras.
Pasirinkimo (ne)laisvė
A.Brazauskas taip pat pripažino, kad Lietuva kol kas pati nėra visiškai įgyvendinusi visų dujų direktyvos nuostatų. Nors nuo 2007-ųjų liepos 1-osios Europos Sąjungoje turės būti visiškai liberalizuota dujų rinka, premjeras šį sprendimą pavadino „labai reikšmingu, tačiau drauge ir labai sudėtingu” klausimu.
„Lietuva šiuo metu nėra visiškai įgyvendinusi visų dujų direktyvos nuostatų, tačiau tai apsprendė objektyvios aplinkybės. Esu įsitikinęs, kad įgyvendinant minėtą direktyvą reikia visų pirma atsižvelgti į vartotojų interesus. Pagrindinis direktyvos tikslas yra sukurti realiai veikiančią dujų vidaus rinką, kurioje vyrauja konkurencija. Tačiau tol, kol dujų tiekimas šaliai (ir kitoms Baltijos valstybėms – Latvijai, Estijai) visiškai priklauso nuo vienintelio išorinio tiekėjo, nėra sąlygų galutinai įgyvendinti rinkos santykių, Lietuva yra priversta numatyti išimtis. Lietuvos dujų sistemos sujungimas su kitų ES šalių dujų sistemomis ir šaltinių diversifikavimas yra pagrindinės sąlygos tolesniam rinkos vystymui. Deja, šiuo metu nėra jokių realių prielaidų konkurencijai šiame sektoriuje. Kad mes esame „energetinė sala”, turinti rimtą energetinės izoliacijos problemą, rengdama Žaliąją knygą apie Europos energetikos politiką, pripažino pati Europos Komisija”, – priminė A.Brazauskas.
Konferencijos metu paklausus, kokios alternatyvos rusiškoms dujoms galimos Baltijos šalyse, EK narys A.Piebalgas pripažino, kad Rusijos „Gazprom” neabejotinai ir ateityje išliks dominuojančiu dujų tiekėju.
„Kita vertus, reikia galvoti apie dujotiekių vamzdynų sujungimus su Skandinavijos bei Lenkijos tinklais. Dar viena alternatyva – dujų terminalų ir saugyklų įrengimas Baltijos pakrantėje. Apie tai kalbama vadinamojoje pamatuotos diversifikacijos koncepcijoje. Iniciatyva čia turėtų priklausyti pramonės įmonėms”, – dėstė A.Piebalgas.
Eurokomisaras taip pat akcentavo būtinybę rūpintis tiekimo saugumu, nes tam tikromis kritinėmis sąlygomis (tarkim, labai šaltą žiemą) apsirūpinimas dujomis gali sutrikti dėl objektyvių priežasčių. Nesant galimybei rinktis – kiltų didelių problemų.
A.Brazauskas savo ruožtu pastebėjo, kad bendradarbiavimas su Lenkija „dujų klausimu” kol kas neatrodo geriausia išeitis.
„Šiuo metu apie 40 proc. dujų Lenkija gauna iš Rusijos. Norėdami proporcijas pakeisti, kaimynai planuoja statyti suskystintų dujų priėmimo terminalą ir kloti naujus vamzdynus, taip suteikdami galimybę dujas naudoti didesniam vartotojų skaičiui. Mes detaliai nenagrinėjome galimybių dalyvauti šio terminalo statyboje, nes jis paprasčiausiai yra geografiškai pernelyg toli nuo Lietuvos”, – pastebėjo Vyriausybės vadovas.
Alternatyvų kaina
A.Piebalgas, be kita ko, kalbėjo ir apie Kaspijos jūros baseino dujotiekio atšaką iš Kazachstano ir Turkmėnijos į Šiaurės Europą. Eurokomisaras tikino, kas ES palaikytų tokio dujotiekio statybos idėją kaip priemonę didinti nepriklausomybę nuo vieno tiekėjo.
„Mes ir toliau kursime vadinamąjį Nabuko projektą, kuriame numatoma dujas tiekti iš Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų. ES institucijos yra pasirengusios dalyvauti rengiant šių projektų ekonominio-techninio pagrįstumo studijas”, – teigė A.Piebalgas.
Konferencijos dalyviai pripažino, kad būtent skaičiavimai, kiek kuris projektas kainuotų ir kiek tai turėtų įtakos dujų kainai, yra svarbiausias klausimas. Tarkim, nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia gavo pasiūlymą iš Vokietijos ir Rusijos, pradėjusių kloti dujotiekį Baltijos dugnu, tiesti atšaką į savo valstybes, vargu ar verta į tai investuoti.
„Viena vertus, tai jau įvykęs faktas, todėl vargu ar mosavimas kokiais nors ginklais gali ką nors pakeisti”, – pastebėjo A.Brazauskas.
Tuo tarpu, A.Piebalgo nuomone, nepaisant fakto, kad Baltijos šalys projektuojant Šiaurės Europos dujotiekį jūros dugnu buvo „pamirštos”, visoms kitoms ES narėms tai didina nepertraukiamo dujų tiekimo garantijas. Todėl dujotiekis iš esmės vertinamas teigiamai. Tokios pat pozicijos laikėsi konferencijoje dalyvavę asociacijų „Baltic Gas” bei „Eurogas” vadovai.
Tikėtina, kad jei Baltijos šalys ir jungsis prie minėto projekto, tai greičiausiai bus daroma siekiant padidinti Latvijoje esančios požeminės Inčiukalnio dujų saugyklos pajėgumus bei sutarus, jog šiuo objektu, esant reikalui, naudosis ir Lietuva.
„Latvija mato visiškai realią perspektyvą atšakos iš jūros į Inčiukalnio dujų saugyklą, ją išplėtus nuo 2,3 iki 3,3 mlrd. kubinių metrų dujų, ir pastatant atšaką nuo dujotiekio, kuris eis jūra”, – pasakojo A.Brazauskas.
Nors premjeras pabrėžė, kad visi alternatyvūs dujotiekiai turėtų būti statomi už privačias lėšas, „Latvijas gaze” atstovai suskubo patikinti, kad atšaka į dujotiekį Baltijos jūroje būtų tiesiama tik sulaukus Latvijos vyriausybės paramos, nes pati „Latvijas gaze” nepajėgi realizuoti tokio projekto.
„Lietuvos dujų” vadovas Viktoras Valentukevičius savo ruožtu patikino, kad analogišką dilemą tektų spręsti pradėjus svarstyti ir mūsų šalies dujotiekio prijungimo prie kitų šaltinių klausimus.
„Mes, kaip kompanija, jau esame įgyvendinę visus Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus uždavinius ir manome, kad ateityje didesnį saugumą galėtume užtikrinti bei daugiau naudos suteikti tik didindami dujų tranzitą per Lietuvos teritoriją. Teoriškai galima statyti atšakas prie bet kokių kitų dujotiekių ir turėti alternatyvas, tačiau klausimas, kas už tai mokės, – atviras. Abejoju, ar vartotojai norėtų mokėti už dujas trečdaliu daugiau vien todėl, kad jaustųsi saugiau. Visa tai reikia labai gerai pasverti bei rasti balansą tarp politinių ir ūkinių sprendimų”, – sakė V.Valentukevičius.