Konstitucinis Teismas apribojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko galias ir nurodė pertvarkyti teisėjų savivaldą
Vakar Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė ilgai lauktą nutarimą dėl kai kurių Teismų įstatymo nuostatų konstitucingumo. Pripažinta, kad Teismų įstatymas ir Aukščiausiojo Teismo statuto nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir nepagrįstai išplečia Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimus.
Po šio nutarimo Seimas privalo ypatingos skubos tvarka priimti laikinąsias Teismų įstatymo nuostatas, kurios pakeis įstatymo straipsnius, prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui. Suabejota, ar tikslinga rengti šį penktadienį planuotą visuotinį teisėjų susirinkimą, kuriame turėjo būti renkama nauja Teismų taryba.
Prezidentas nepasirinko
Ši KT nagrinėta byla ne kartą buvo minima tuomet, kai vis iškildavo klausimas, kada gi Prezidentas paskirs naują Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus pirmininką.
Ankstesnio šio skyriaus vadovo Česlovo Jokūbausko įgaliojimai baigėsi dar praėjusią vasarą, tačiau jis iki šiol laikinai eina skyriaus pirmininko pareigas. Baigiantis Č.Jokūbausko įgaliojimams, AT pirmininkas Vytautas Greičius, kaip ir reikalauja Teismų įstatymas, Prezidentui Valdui Adamkui rekomendavo tris kandidatūras, iš kurių šalies vadovas turėjo išsirinkti naują skyriaus pirmininką.
V.Greičius kaip tinkamiausią kandidatūrą rekomendavo buvusį AT Civilinių bylų skyriaus teisėją Valentiną Mikelėną. Vis dėlto Prezidentas nei V.Mikelėno, nei vieno iš kitų dviejų kandidatų nepasirinko. Beveik prieš mėnesį V.Mikelėnas, viešai prabilęs apie teismų sistemos ydas, atsistatydino iš teisėjo pareigų.
Prezidento patarėjai delsimo skirti naują skyriaus pirmininką priežastis teisino būtent laukimu, ką KT pasakys apie Teismų įstatyme numatytą AT skyrių pirmininkų skyrimo tvarką. Konstitucijoje pasakyta, jog dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, kitaip tariant Teismų taryba, tačiau nieko nekalbama, kad formuojant AT sudėtį, šio Teismo pirmininkas gali pakeisti Teismų tarybą. Tokia tvarka nustatyta tik AT statute.
Laukti negalima
Pasak vėliau atsistatydinusio Prezidento patarėjo teisės klausimais Haroldo Šinkūno, jeigu naujas AT Civilinių bylų skyriaus teisėjas būtų buvęs paskirtas, o KT patvirtintų abejones, jog tokia skyrimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tuomet iškiltų klausimas dėl tokio skyriaus pirmininko įgaliojimų teisėtumo.
Vakarykštis KT nutarimas parodė, jog abejonės dėl įstatyme numatyto AT pirmininko vaidmens formuojant AT sudėtį buvo pagrįstos, tačiau KT taip pat pareiškė, kad su Konstitucija nesuderinama ir galimybė pratęsti teisėjų įgaliojimų laiką, kai tie įgaliojimai pasibaigia, išskyrus tam tikrus atvejus. Kitaip tariant, beveik metus besitęsianti situacija, kuomet AT skyriui vadovauja teisėjas, kurio kaip skyriaus pirmininko įgaliojimai jau baigėsi, irgi nėra suderinami su pagrindiniu šalies įstatymu.
KT taip pat pažymėjo, kad nors dauguma ginčytų Teismų įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai, tai negali tapti vieninteliu pagrindu kvestionuoti pagal šias nuostatas į pareigas jau paskirtų teisėjų įgaliojimų teisėtumo. Taigi, jeigu V.Mikelėnas arba kitas teisėjas iki vakar dienos būtų buvęs paskirtas į AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko postą, jis ir toliau galėtų eiti šias pareigas iki įstatyme numatyto termino pabaigos.
Taryba – tik iš profesionalų
KT vakarykščiame nutarime daug dėmesio skyrė Teismų tarybai. Nutarime rašoma, jog tai ypatinga konstitucinė valstybės institucija, turinti patarti Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų. Šių įgaliojimų, kaip pareiškė KT, negali perimti joks teisėjas ar kitas teisminės valdžios pareigūnas, jokio teismo vadovas.
Iki šiol į Teismų tarybą savo atstovus delegavo Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir kitos institucijos. Tačiau KT nusprendė, kad tokia tvarka taip pat prieštarauja Konstitucijai. Pasak KT, speciali teisėjų institucija yra atsvara Prezidentui – politinio pobūdžio institucijai – ir turi būti sudaroma tik profesiniu pagrindu.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką Teismų tarybos pirmininku visuomet būdavo AT pirmininkas, o didelė dalis jos narių teisėjų į tarybą taip pat patekdavo dėl savo pareigų. Tarkime, Teismų tarybos nariais automatiškai tapdavo Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai ir nemažai kitų aukštesnės hierarchijos teisėjų. Tačiau KT vakar pažymėjo, kad Teismų tarybos narius, bent absoliučią jų daugumą, turi demokratiškai išsirinkti patys teisėjai demokratiškuose rinkimuose.
KT taip pat pareiškė, kad Teismų tarybos veikla negali būti nevieša: apie joje svarstomus visus teisėjų paskyrimo ar atleidimo iš pareigų klausimus visuomenė turi būti informuojama iš anksto, sprendimai turi būti aiškiai motyvuoti, pagrįsti ir suprantami.
Pataisos per rekordinį laiką
KT nutarimas į keblią padėtį pastatė tiek Seimą, tiek ir visus teisėjus. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, KT, skelbdamas nutarimą, pažymėjo, jog parlamentas privalo nustatyti laikiną Teismų tarybos sudarymo reglamentavimą, jeigu nėra galimybės nedelsiant pakeisti visą Teismų įstatymą taip, kad jis atitiktų Konstituciją, tačiau tam nepaskyrė jokio termino. Parlamentaras tvirtina neatsimenąs tokio atvejo, kai įstatymą liepta koreguoti iš karto, be jokio šiam darbui skirto termino.
Kol nėra pakeistos KT neteisėtomis pripažintos Teismų įstatymo normos, nėra galimybės išrinkti ir naują Teismų tarybą. Šį penktadienį numatytas surengti visuotinis teisėjų susirinkimas, kuris ir turėtų išsirinkti naują tarybą, kadangi ankstesnės tarybos įgaliojimų laikas jau baigėsi. Dabar, pasak J.Sabatausko, seniai suplanuotas visuotinis teisėjų susirinkimas „nebetenka prasmės”.
Artimiausias Seimo plenarinis posėdis vyks ketvirtadienį, o kitą savaitę parlamentas neposėdžiaus. Tad, pasak J.Sabatausko, laikinąsias įstatymo nuostatas ypatingos skubos tvarka reikėtų suspėti priimti dar ketvirtadienį. Iki to laiko laikinąsias nuostatas dar reikia parengti ir įvykdyti visas būtinas įstatymų leidybos procedūras.
Abejota ne be pagrindo
Prezidentas prieš kelias savaites Seimui pateikė naują Teismų įstatymo redakciją, kurią parengė jo suburta darbo grupė, tačiau, pasak J.Sabatausko, šis įstatymo projektas negali tapti gelbėjimo ratu šioje situacijoje.
„Naujas Teismų įstatymo projektas yra registruotas Seime, tačiau dėl jo yra šūsnis Teisės departamento pastabų. Departamentas netgi pažėrė abejonių dėl kai kurių projekto straipsnių prieštaravimo Konstitucijai”, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Vakar, po KT nutarimo paskelbimo, paaiškėjo, kad Konstitucijai prieštarauja ir dalis naujojo iš Prezidentūros atkeliavusio projekto nuostatų, susijusių su teisėjų atleidimu, paaukštinimu ar perkėlimu, teisėjų galimybe paskirtą nuobaudą apskųsti teismui, Teismų tarybos sudarymu ir t.t.
„Situacija tokia, kad manau, jog geriausias variantas būtų, jei Prezidentūra dabar registruotų kitą įstatymo projektą be nuostatų, kurios aiškiai KT nustatytos kaip prieštaraujančios Konstitucijai”, – sakė J.Sabatauskas.